Pagal makroekonominio stabilumo srities rodiklių (metinės infliacijos kitimo ir valstybės skolos dinamikos) vertinimus Lietuva, Latvija ir Estija užėmė 1 vietą iš 140.

Pagal institucijų veiklos sritį, apimančią šalies institucinės aplinkos vertinimus, pirmauja Naujoji Zelandija, Lietuva yra 41 vietoje, Latvija - 49, Estija - 22. Aukščiausias vietas Lietuva užėmė pagal terorizmo nebuvimo (1 vieta), žemės tvarkymo kokybės (2 vieta), organizuoto nusikalstamumo nebuvimo (21 vieta) bei biudžeto skaidrumo (27 vieta) rodiklių vertinimus. Žemiausiose vietose Lietuva buvo pagal socialinės aplinkos (121 vieta) ir Vyriausybės reguliavimo naštos (106 vieta) vertinimus.

Pagal infrastruktūros sritį, apimančią transportavimo ir ryšių kokybės vertinimus, pirmoje vietoje yra Singapūras, Lietuva - 44, Latvija - 47, Estija - 42. Aukščiausiai įvertinti Lietuvos infrastruktūros rodikliai: elektrifikavimo lygis (procentas, palyginti su gyventojais) (1 vieta), kelių jungčių indeksas (21 vieta), geležinkelių tankis (27 vieta) ir traukinių paslaugų efektyvumas (27 vieta). Žemiausiai įvertintas Lietuvos oro uostų jungčių lygis (87 vieta) ir keleivinių laivų laivybos jungiamumo indeksas (74 vieta).

Pagal informacinių technologijų (IT) naudojimą, apimantį IT naudojimo plėtrą, pirmoje vietoje yra Pietų Korėja, Lietuva - 18, Latvija - 11, Estija - 14. Lietuva užėmė aukščiausias pozicijas pagal šviesolaidžio interneto (6) ir mobiliojo ryšio telefonų (13) naudojimo plėtrą. Žemesnėje, t. y. 52 vietoje, Lietuva buvo pagal plačiajuosčio interneto abonementų skaičių, tenkantį 100 gyventojų.

Sveikatos srities vertinimuose Lietuva užima 77 vietą, o pagal tikėtiną gyventojų gyvenimo trukmės rodiklį - 76. Pirmoje vietoje yra Singapūras.

Pagal švietimo ir įgūdžių srities vertinimus, apimančius švietimo sistemos veiksmingumą ir gyventojų išsimokslinimo lygį, pirmoje vietoje yra Suomija, Lietuva - 31, Latvija - 23, Estija - 18. Aukščiausias vietas Lietuva užėmė pagal vidutinę mokymosi trukmę (11 vieta), personalo apmokymo laipsnį (31), mokyklinio gyvenimo galimybes (32) ir skaitmeninius gyventojų įgūdžius (33). Žemiausias vietas Lietuva užėmė pagal kvalifikuotų darbuotojų suradimo lengvumo (123) ir absolventų gebėjimų (107) rodiklių vertinimus. Pagal šių rodiklių vertinimus pirmas vietas užima atitinkamai JAV ir Šveicarija.

Pagal produkto rinkos vertinimus, apimančius rinkos dydį, mokesčius bei konkurencijos lygį, pirmoje vietoje yra Singapūras, Lietuva - 53, Latvija - 49, Estija - 21. Lietuvoje geriausiai įvertinti prekybos muito tarifai (9 vieta) ir prekybos paslaugų atvirumas (10). Žemiausioje vietoje Lietuva buvo pagal tarifų sudėtingumą - 112 vieta.

Pagal darbo rinkos vertinimus, apimančius priėmimo ir atleidimo iš darbo sąlygas bei darbo užmokesčio lankstumą, pirmoje vietoje yra JAV, Lietuva - 32, Latvija - 29, Estija - 21. Aukščiausias vietas Lietuva užėmė pagal darbo užmokesčio nustatymo lankstumą (5 vieta), moterų užimtumą (12) ir darbuotojų teises (14). Žemiausiai įvertintos buvo šios sritys: užsieniečių įdarbinimo lengvumas (133), darbo mokesčių dydis procentais (130) ir atleidimo iš darbo išlaidos (106).

Pagal finansų sistemos vertinimus, apimančius privataus ir smulkaus bei vidutinio verslo finansavimo galimybes, rinkos kapitalizavimo lygį ir bankų veiklos efektyvumą, pirmoje vietoje yra JAV, Lietuva - 76, Latvija - 94, Estija - 46. Aukščiausias vietas Lietuva užėmė pagal bankų reguliuojamojo kapitalo santykį (16 vieta), rizikos kapitalo prieinamumą (59), neveiksnių paskolų dydį, procentais nuo paskolų portfelio vertės (60). Žemiausiai įvertintas Lietuvos kredito deficitas procentais (114), rinkos kapitalizavimas procentas BVP (93), smulkaus bei vidutinio verslo finansavimas (87) ir vidaus kreditas privačiam sektoriui procentas BVP (82).

Pagal rinkos dydžio vertinimus, apimančius šalies bendrąjį vidaus produktą (BVP) vienam gyventojui (JAV doleriais) ir importo dydį (procentas BVP), pirmoje vietoje yra Kinija, Lietuva - 76, Latvija - 94, Estija - 97. Aukščiausią vietą Lietuva užėmė pagal importo dydį (procentas BVP) - 17 vieta, o žemiausią - pagal BVP, tenkantį vienam gyventojui (JAV doleriais) - 79 vieta.

Pagal verslo dinamiškumo vertinimus, apimančius verslo pradžios sąlygas, bankroto reguliavimo sistemą, inovacinių įmonių augimą, pirmoje vietoje yra JAV, Lietuva - 44, Latvija - 47, Estija - 29. Aukščiausią vietą Lietuva užėmė pagal verslo pradžios išlaidas (13 vieta) ir verslo pradžios trukmę dienomis (25 vieta). Žemiausiai įvertinta Lietuvos bankroto reguliavimo sistema (88 vieta).

Pagal inovacijų pajėgumų srities vertinimus, apimančius mokslo tiriamosios ir eksperimentinės plėtros (MTEP) lygį, klasterių augimą, patentų išradimams ir prekių ženklų kiekį bei daugiašalį bendradarbiavimą, pirmoje vietoje yra Vokietija, Lietuva - 42, Latvija - 52, Estija - 33. Aukščiausią vietą Lietuva užėmė pagal verslo pradžios išlaidas (13 vieta) ir verslo pradžios trukmę dienomis (25 vieta). Žemiausiai įvertinta Lietuvos klasterių plėtra (96 vieta) ir pirkėjo išprusimas (78).

Siekdamas įvertinti šalių išsivystymo lygį ir konkurencingumą, PEF kasmet atlieka pasaulio šalių konkurencingumo tyrimą, kuriame dalyvauja daugiau nei šimtas valstybių (2018 m. - 140, 2017 m. - 137, 2016 m. - 138). Lietuva šiame tyrime dalyvauja nuo 2001 m. Tyrimo duomenys pateikiami PEF leidinyje „Pasaulio konkurencingumo ataskaita 2018“.

Konkurencingumo tyrimai šalyse atliekami pagal PEF parengtą metodiką. Tyrimui sudaroma atsitiktinė sluoksninė imtis, atsižvelgiant į įmonių dydį (darbuotojų skaičių) ir šias ekonominės veiklos rūšių grupes: žemės ūkio, pramonės ir paslaugų. 2018 m. tyrime dalyvavo 112 Lietuvos įmonių vadovų, iš jų 49 proc. vadovavo įmonėms, turinčioms 250 ir daugiau darbuotojų, 51 proc. - turinčioms iki 249 darbuotojų. Įmonių vadovai užpildė PEF klausimyną, apimantį daugiau kaip 100 skirtingų sričių rodiklių. Rodikliai buvo vertinti taikant 7 balų sistemą (1-2 balai - neigiamas vertinimas, 3-4 balai - vidutinis, 5-7 balai - teigiamas). Nuo 2018 m. PEF pakeitė indeksų skaičiavimo metodiką, sumažindami ankstesniuose tyrimuose naudotų rodiklių skaičių ir įvesdami 64 naujus rodiklius, todėl ankstesnių metų indeksai tapo nepalyginami.