Siekdami į Lietuvą pritraukti didesnių investicijų valdžios vyrai negaili nei valdiškų pinigų, nei laiko.

Vakarienė už tūkstančius

Po antradienį Palangoje įvykusio Lietuvos ir Kazachstano tarpvyriausybinės prekybinio ir ekonominio bendradarbiavimo komisijos ketvirtojo posėdžio, viename prabangiausių kurorto restoranų \"Palanga\" maždaug penkiasdešimčiai žmonių iš valstybės biudžeto buvo surengtas įspūdingas furšetas.

Nors šio pobūvio iniciatorės – Ūkio ministerijos – atstovai nenorėjo atskleisti, kiek mokesčių mokėtojams atsiėjo ši prabangi valdininkų vakarienė, tikėtina, kad ji kainavo mažiausiai 20 tūkst. litų.

Restorano darbuotojai vakar tikino, kad rengiant įvairius furšetus vakarienė vienam žmogui pigiausiai kainuoja nuo 200 litų. Tačiau į šią kainą alkoholiniai gėrimai nėra įskaičiuoti.

Antradienį vykusios puotos metu buvo sakomi tostai ir ne kartą keliamos vyno taurės.

Bendradarbiaus ir toliau

Pasak Ūkio ministerijos specialistų, švęsti būta ko – Lietuva ir Kazachstanas posėdžio metu nutarė ir toliau glaudžiai bendradarbiauti ekonomikos, prekybos, energetikos, transporto, turizmo bei kitose srityse.

Tokį susitarimą po posėdžio parašais patvirtino Lietuvos ūkio ministras Vytas Navickas ir Kazachstano užsienio reikalų viceministras Rapilis Žošybajevas.

\"Tarp Lietuvos prekybos partnerių Kazachstanas pagal prekybos apyvartą užima tik 21 vietą, tačiau, žinant šios šalies potencialą, mums norėtųsi, kad tai būtų kur kas aukštesnė pozicija\", – paaiškino V.Navickas.

V.Navickas įsitikinęs, kad, siekiant tolesnės ekonominių ir prekybinių santykių plėtros, reikėtų didinti investicijas, taip pat laiku keistis informacija tiek tarp vyriausybinių, tiek tarp verslo subjektų.

Lietuviai turi interesų

Lietuvos ir Kazachstano delegacijos daug dėmesio skyrė daugiašalio projekto Odesa–Brodai–Plockas įgyvendinimui. Lietuva, suinteresuota Baltijos šalių regiono energijos išteklių tiekimo sklaida, dalyvauja rengiant ir šį projektą.

Be to, mūsų šalis ir toliau yra suinteresuota naftos bei gamtinių dujų tiekimu iš Kazachstano ir, nors iki šiol to nepavyko išspręsti dėl išteklių tranzito per Rusijos teritoriją, ateityje matoma perspektyvų.

Susitikimo metu buvo aptartos ir galimybės sudaryti palankesnes tranzito sąlygas Kazachstanui bei kitoms Azijos šalims gabenti krovinius Rusijos geležinkeliu į Klaipėdos valstybinį jūrų uostą, taip pat – per Šeštokus į kitas ES šalis. Krovinių gabenimas tarp Kazachstano ir Lietuvos per pirmąjį šių metų pusmetį išaugo 5,1 proc., tačiau siekiama didinti juodųjų metalų, naftos ir jos produktų, grūdų krovinių kiekį.

Lietuvos ir Kazachstano prekybos apyvarta pernai buvo 1,04 mlrd. litų.

V.Navicko duomenimis, Kazachstane dirba daugiau kaip 30 Lietuvos verslininkų.