Projektai

Pajūrio dipolio idėja

Klaipėda ir Palanga gali būti vienas miestas

Klaipėdos ir Palangos bendro miesto idėja galima tik kompleksiškai plėtojant visą pajūrio regioną. Vytauto Liaudanskio ir Vyto Karaciejaus nuotraukos

Lietuvoje populiarėja miestų sujungimo idėjos. Praėjusiais metais tarptautinėje Kanų investicijų parodoje buvo pristatytas ambicingas Kauno ir Vilniaus dipolio projektas. Neatsilieka ir uostamiesčio verslininkų projektai: jie realiai galvoja apie Klaipėdos ir Palangos sujungimą į vieną miestą.

Idėja – sena

Apie galimybę jungti Klaipėdą ir Palangą kalbėta seniai, gal prieš porą dešimtmečių. Tada varomąja projekto jėga buvo greitojo tramvajaus tarp uostamiesčio ir kurorto idėja. Tramvajaus linija tarp dviejų netoliese esančių miestų būtų tapusi pretekstu kurtis naujoms gyvenvietėms, ji būtų apskritai palengvinusi susisiekimą su Palanga. Prieš ketvirtį amžiaus apie visuotinę automobilizaciją buvo galima tik sapnuoti, o autobusai į kurortą važinėdavo sausakimši. Artimiausias geležinkelis nuo Palangos - Kretingoje, o skraidyti lėktuvais ir seniau buvo brangoka.

Prieš porą dešimtmečių panašių projektų įgyvendinimo galimybės buvo kitokios nei dabar. Nors greitasis tramvajus ir buvo nebloga idėja, tačiau kai visą valstybės ir jos piliečių gyvenimą reguliavo viena partija, viena vyriausybė ir viena nuomonė, šansų ją realizuoti nebuvo jokių.

Regiono plėtra

Dabartinė Klaipėdos ir Palangos dipolio idėja vertinama per regiono plėtros prizmę. Tačiau ir dabar infrastruktūros, įvairios rūšies kelių ir komunikacijų aspektas taip pat svarbus.

Kompanijos „Strauka Strategy“ partneris Ugnius Strauka pasakojo, kad abu pajūrio miestus jungia ne tik jūra ir šiais laikais juokingai mažas dvidešimties kilometrų atstumas, bet ir magistralinė autostrada į Kauną ir Vilnių, bendras abiem miestams Palangos oro uostas.

Akivaizdūs ir Klaipėdos bei Palangos skirtumai: uostamiestis tapo vienu svarbiausių šalies ekonomikos centru, Palanga pelnytai tituluojama šalies vasaros sostine. Trumpa ir šaltoka šių metų vasara dar kartą paliudijo, kad palankiu oru savaitgaliais į vasaros sostinę suvažiuoja beveik milijonas žmonių. Tad šie du skirtingi poliai – uostas, verslas, ekonomika - iš vienos pusės bei išvystyta poilsio industrija kurorte gali sudaryti puikią bendro miesto kompoziciją su atskiromis ūkinės veiklos ir poilsio zonomis.

Pramonės vieta

U.Strauka, kalbėdamas apie dipolio idėją, neslėpė, kad žmonių gerovę gali užtikrinti ne tik poilsio ir pramogų sektoriaus plėtra pajūrio zonoje, bet ir pramonės vystymas. Klaipėdos uosto plėtros galimybes stabdo pietinė miesto riba, tolyn į marias vargu ar kas išdrįs plėsti uostą.

Giliavandenio uosto projektas, kurį japonų specialistai siūlo Melnragės pašonėje, gal ir geriausia išeitis. Kitas klausimas – kur plėtotis kitai pramonei.

U.Strauka kalbėjo, kad pramoninių objektų statybos vietų analizė buvo atlikta su skandinavų investuotojais, Klaipėdos laisvojoje ekonominėje zonoje vykdančiais verslo parko projektą. Tada kalbėta apie pramoninių zonų plėtrą Gargždų ir Kretingos kryptimi. Kol kas tai tėra bendro pobūdžio samprotavimai, tačiau, atsižvelgiant į optimalias pamario regiono perspektyvas, tai vargu ar tuščios kalbos. Pramonės įmones statyti arčiau jūros tarp Klaipėdos ir Palangos būtų netikslinga.

Būtingės apylinkėse veikiantis naftos terminalas rekreacine prasme jau sugadino poilsio industrijos galimybes Latvijos pasienyje, šiuo metu arba artimiausioje ateityje teks apsispręsti dėl Šventosios uosto perspektyvų.

Stabdys investuotojams

Uostamiesčio verslininkas Arūnas Kuraitis, įgyvendinęs ne vieną projektą, kalbėjo, kad užsienio investuotojus dažnai stabdo ne tik nepalankios verslo sąlygos, bet ir tam tikras kritinis gyventojų skaičius. Kodėl Kanuose tarptautiniai investuotojai gana palankiai įvertino Vilniaus ir Kauno dipolio projektą? Pirmiausia todėl, kad abiejuose miestuose ir apylinkėse gyvena daugiau nei pusė milijono žmonių.

Verslininkai daug ką vertina pagal gyventojų perkamąją galią. Jeigu dabar uostamiestyje ir apylinkėse gyvena apie 250 tūkst. gyventojų, dideliems investuotojams tai yra per mažai. Ką jie pirks, ką padarys? Ar verta ką nors stambaus ir reikšmingo statyti? O ką pasirinkti? Verta pasirinkti Vilnių, Rygą, Taliną, - todėl didmiesčiai ir vystosi.

Uostas – dar ne viskas

Nors Vakarų Lietuvoje yra uostas, uostamiestis, Palanga, Neringa, tačiau lietui lyjant kurortuose dar nėra ką veikti. Savivaldybės savo plėtros planus kuria savarankiškai, tarpusavyje nieko nederina ir bendrų projektų nerengia. Kol kas ne tokia jau didelė vertybė atskirai veikiantis uostas, Palangos oro uostas, išvystyta sausumos kelių infrastruktūra.

A.Kuraitis kalbėjo, jog šiuo metu iš Palangos oro uosto net klaipėdiečiams į užsienį skraidyti per brangu. Verčiau važiuoti į Vilnių ir ten sėsti į lėktuvą. O kodėl iš Palangos nėra pigiųjų lėktuvų skrydžių? Daug ką lemia menkas gyventojų skaičius mūsų regione.

Pajūrio regiono pokyčius lemtų vieningas regiono vystymas. Klaipėda – pramonės zona ir uostas, Neringa ir Palanga, pajūrio regioninis parkas – poilsio ir pramogų zona, kurioje galima pasigrožėti neliesta gamta. Vandens pramogų parkas, golfo aikštynai, gal dar atsiras ir tiltas į Kuršių neriją – štai tada būtų galima vystyti dipolio idėją.

Daug stabdžių

Panašių projektų įgyvendinimas susidurs su „akmenėliais“, kurie gali išversti didelį idėjų vežimą. A.Kuraičio nuomone, pajūrio zonoje nevykusiai atlikta žemės reforma. Tarp Klaipėdos ir Palangos žemė išdalinta po 1, 2 ar 3 hektarus. Kaip ją išpirkti ir vėliau pasiūlyti stambiam investuotojui?

Pajūrio regioninis parkas – gražus dalykas. Tačiau ar nevertėtų mažinti jo buferinę zoną? Ar pagrįstai vienodai vertinga ir saugotina jo zona šalia magistralinio kelio tarp Klaipėdos ir Palangos? Ruožą šalia kopų, jūros verta saugoti, tačiau ar protinga viską drausti šalia komerciškai patraukliausios šalies vietos? Tai – klausimai, į kuriuos ateityje dar teks atsakyti.