„Tai elementas (investicijų pritraukimas. – ELTA), kurio praeityje trūko. Turime agentūrą „Investuok Lietuvoje“ (...), bet jos darbas yra iš apačios į viršų – kalbina kompanijas ir juda jų vadovų link, kai kurių įmonių vadovus pasiekia, bet ne visų. Kuo didesnė įmonė, tuo sunkiau iš apačios pasiekti. Čia prezidento dėmuo labai svarbus, nes jis iš viršaus į apačią turbūt veikia“, – Eltai teigė S. Krėpšta.

Pasak patarėjo, Jungtinėse Valstijose buvo gera proga iškomunikuoti Lietuvos privalumus dėl investicijų pritraukimo.

„Turime ir laisvąsias ekonomines zonas, NT sektoriuje dirbančių žmonių. Turime demografinių problemų, mažėja gyventojų ir darbo jėgos, bet studentų, kurie baigs mokslus ir bus susiję su IT sritimi, jų daugėja“, – sakė S. Krėpšta.

Jo teigimu, prezidentas praėjusią savaitę Jungtinėse Valstijose susitiko su „Google“ finansų vadove, danų kapitalo biotechnologijų įmone „Novozyme“, investicijų bendrove „Allianz“, privataus kapitalo investicijų bendrove „Blackstone“. Su jais, pasak patarėjo, buvo kalbama daugiau apie globalius verslo centrus.

Apskritojo stalo diskusijoje su šalies vadovu dalyvavo AT&T, „Jacobs Engineering Group“, „Motorola Solutions“, „Philip Morris International“, „Citi“, „Google“, „Templum Markets“ vadovai.

„Nė karto neiškilo klausimas iš investuotojų, o kaip pas jus su mokestine aplinka. Buvo klausiama, o kaip pas jus su žmogiškaisiais ištekliais, kokia švietimo situacija, infrastruktūra, investicijų saugumas. Buvo klausimų, kaip valdote nacionalinio saugumo rizikas, nes žinome, kokį turite kaimyną Rytuose. Mūsų pastangos tai valdyti ir mūsų gynybos išlaidos yra svarbus elementas investuotojams. Pasiryžimas jas didinti yra labai palankiai sutinkamas iš globalių investuotojų. Mokestinė (aplinka. – ELTA) nė karto nebuvo iškelta. Ar tai dividendai, ar kapitalo prieaugio pajamų apmokestinimas, nė karto neiškilo į paviršių. (...) Mokesčiai yra kaip antraeilis, trečiaeilis dalykas (investuotojams. – ELTA)“, – Eltai sakė S. Krėpšta.

Kaip patvirtino patarėjas, kviesti investuotojus į Lietuvą G. Nausėda planuoja ir per vizitą Japonijoje.

„Nusimato vizitas per imperatoriaus inauguraciją, ten taip pat verslo dėmuo bus labai svarbus. Be to, kad bus susitinkama su didelėmis Japonijos įmonėmis dėl investicijų į Lietuvą, vyks ir verslo misija. Lietuvos verslininkai kartu vyks ir pristatys lietuvišką eksportą biotechnologijų, maisto pramonėje. Jau vyksta prekyba tarp šių įmonių, bet kad ji dar labiau plėstųsi, išnaudosime kiekvieną progą turėti stiprų ekonominės diplomatijos elementą“, – teigė S. Krėpšta.

Anot jo, naudingiausia ekonominės diplomatijos elementą turėti verslo centruose – Niujorke, Tokijuje, Londone.

„Ten didžiausia didelių įmonių koncentracija ir nusiųsti tą žinią iš karto aukščiausiu lygiu apie mūsų privalumus yra tikrai naudinga. Tų privalomų tikrai yra, bet tai ne visada papuola ant tų didžiausių įmonių vadovų stalo. Čia ir yra didžioji pridėtinė vertė.

Valstybės vadovų lygmeniu ekonominė diplomatija nebuvo toks prioritetizuotas klausimas kaip dabar. Tai čia tikrai didelė pridėtinė vertė ir didelis pokytis, lyginant su ankstesniu laikotarpiu. Labai svarbu, kad ta ekonominė diplomatija turėtų profesionalią tąsą. Mes tą siekiame užtikrinti su „Investuok Lietuva“, – Eltai teigė prezidento patarėjas.

Prezidentas praėjusią savaitę vyko į JAV, kur dalyvavo Jungtinių Tautų Generalinėje Asamblėjoje (JTGA).