Plėtrą diktavo poreikiai

I. Kilčiauskienė pasakojo, jog prieš maždaug dvylika metų su šeima iš Kauno atvažiuodavo pas tėvus į Anykščių rajono Šventupio kaimą poilsiauti. „Atvažiuodavo ir kitų poilsiautojų bei vis paklausdavo, ar nenuomojame baidarių, – prisiminė pašnekovė. – Mums būdavo įdomu ir keista, kodėl žmonės klausia. Taip kilo idėja pabandyti užsiimti baidarių nuoma. Prieš dvylika metų jų paklausa buvo tikrai didelė, o pasiūla gerokai mažesnė nei šiandien.“

Iš pradžių, anot verslininkės, jie įsigijo šešias baidares, vėliau – dar keturias. „Matėme, kad trūksta ne tik baidarių, bet ir stovyklavietės, pirtelės, kurių pageidavo klientai, – sakė moteris. – Pirmiausia verslo plėtrą padiktavo rinka. Taip pamažu įsirengėme stovyklavietes, sutvarkėme upės pakrantę, pastatėme namelius svečiams, pirtelę, įsigijome kubilą, įrengėme vaikų žaidimų aikštelę, kurioje yra ir sūpynės, ir čiuožykla, ir batutas.“ Šiuo metu, anot I. Kilčiauskienės, jie turi tris atskiras stovyklavietes, kiekviena iš jų turi savo teritoriją, pavėsinę, atskirą pirtį, žaidimų, tinklinio, futbolo aikšteles, yra krepšinio stovų. Trijuose kaimo turizmo sodybos namukuose verslininkė gali apgyvendinti grupes iki šešiolikos asmenų.

Siūlys naujoves

Kadangi KPP veiklos sritis „Parama smulkių ūkio subjektų bendradarbiavimui“ reikalauja paraišką teikti su partneriu, vykdančiu tą pačią veiklą, I. Kilčiauskienė tai darė kartu su vyru Audriumi, kuris pagal verslo liudijimą užsiima baidarių nuoma, turi automobilį ir priekabą joms vežioti. O I. Kilčiauskienė rūpinasi svečių apgyvendinimu, prižiūri prie Šventosios upės įrengtas stovyklavietes.

Parama verslininkai naudojosi jau ne kartą, štai ir dabar laukia dėl karantino užsitęsusio pernai pateiktos paraiškos patvirtinimo.

„Anksčiau gautą paramą naudojome tiek pirmajai interneto svetainei kurti, tiek kompiuteriui bei spausdintuvui pirkti, tiek pirtelėms, kubilui ar vaikų žaidimų aikštelėms įsirengti, tiek baidarėms įsigyti, – teigė verslininkė. – O jei viskas bus gerai ir bus skirtos prašomos lėšos, tai statysime dar vieną namelį, nuotekų valymo įrengimus, įsirengsime saulės elektrinę ant stogo ir kaip naujovę pasiūlysime klientams kabančias palapines.“ Tokios palapinės, anot pašnekovės, Lietuvoje bus pirmosios, jos kabos ant lynų tarp medžių ir atrodys panašiai kaip hamakai, tik su stogu.

Ragina išdrįsti

Pasakiškame Anykščių rajono kampelyje įsikūrę verslininkai nepasigailėjo ryžęsi kreiptis paramos – papildoma piniginė injekcija pasiteisino ir suteikė daugiau galimybių. Kaip sakė I. Kilčiauskienė, galimybę teikti paraišką ji pastebėjo naršydama internete, o projektus visada rašo pati.

Anot pašnekovės, jei ne galimybė pasinaudoti Europos Sąjungos teikiama pagalba, jųdviejų su vyru verslai atrodytų visai kitaip nei dabar. „Pajėgumai būtų kiti, baidarių turėtume mažiau, kaimo turizmo sodybos infrastruktūra būtų visiškai kitokia, gerokai kuklesnė“, – svarstė moteris. Šiuo metu aktyvaus poilsio mėgėjams verslininkai gali pasiūlyti keliauti ne tik šalia kaimo turizmo sodybos tekančia ilgiausia upe Lietuvoje Šventąja, kuri prasideda ir baigiasi mūsų šalyje, bet ir jos intakais ar kitomis aplinkinėmis Aukštaitijos upėmis – Vyžuona, Jara, Virinta, Širvinta. Be to, dabar sutuoktiniai turi galimybę pasiūlyti pramogų ir įmonėms bei gausesnėms turistų grupėms.

„Kiek žinau, bendradarbiavimas Lietuvoje jau pamažu prigyja, – sakė I. Kilčiauskienė. – Gal žmonės dar kiek bijo rizikuoti, gal dar trūksta pasitikėjimo vienų kitais, tačiau užsienyje bendradarbiavimas labai populiarus.“

Paramos intensyvumas – iki 100 proc.

Paraiškos pagal KPP priemonės „Bendradarbiavimas“ veiklos sritį „Parama smulkių ūkio subjektų bendradarbiavimui“ bus priimamos visą spalį, iki lapkričio 4 d. Šiam paraiškų priėmimo etapui skirta 2 314 570 eurų Europos žemės ūkio fondo kaimo plėtrai ir Lietuvos valstybės biudžeto lėšų. Parama pagal priemonę skiriama organizuoti smulkių ūkio subjektų – kaimo vietovėje veikiančių smulkiųjų ūkininkų, smulkiųjų miško valdytojų, labai mažų įmonių bei fizinių asmenų – bendriems darbo procesams, dalijantis įrenginiais ir ištekliais, vykdant bendrą ūkinę, komercinę, aplinkosauginę veiklą.

Vienam projektui įgyvendinti gali būti skirta iki 90 tūkst. eurų. Didžiausia paramos suma vienam paramos gavėjui 2014–2020 metų laikotarpiu negali viršyti 200 tūkst. eurų. Skiriamos paramos intensyvumas priklauso nuo patirtų išlaidų: projekto bendrosios išlaidos bus finansuojamos 100 proc., verslo plano įgyvendinimo išlaidos – 60 proc., o tais atvejais, kai verslo planas įgyvendinamas smulkiesiems ūkininkams bendradarbiaujant gyvulininkystės, sodininkystės, uogininkystės ir daržininkystės sektoriuose, numatyta kompensuoti iki 70 proc. visų tinkamų finansuoti verslo plano išlaidų.