Dujotiekį Baltijoje planuojanti tiesti bendra Rusijos, Vokietijos ir Olandijos kompanija „Nord Stream“ Lietuvos aplinkos ministerijai pateikė būsimojo vamzdyno maršruto schemą.

Mūsų šalies gyventojams suteikta teisė iki šių metų gruodžio 30 d. Aplinkos ministerijai pateikti motyvuotus pasiūlymus dėl planuojamo Šiaurės Europos dujotiekio trasos koregavimo.
Dviejų po 1,4 metrus skersmens vamzdžių tiesimas Baltijos jūros dugnu nepalies Lietuvos teritorinių vandenų. Vamzdžiai praeis maždaug už 150–200 km nuo mūsų šalies krantų.

Lietuva, kaip ir dar aštuonios prie Baltijos jūros esančios šalys, pripažintos kaip patirsiančios vamzdyno tiesimo ir jo eksploatavimo poveikį.

Baiminasi cheminių ginklų

Lietuva, Estija, Latvija ir Lenkija yra kategoriškai pasisakiusios prieš vamzdyno tiesimą. Pagrindinis jų argumentas, kad tiesiant vamzdyną Baltijos jūroje bus pajudinti ant dugno gulintys Antrojo pasaulinio karo cheminiai ginklai – ipritas, tabūnas, fosgenas, skirtas žaloti sveikatą ir naikinti gyvybę, bei visos kitos nusėdusios medžiagos – švinas, fosforas, gyvsidabris, kadmis.
Vamzdyno maršruto rengėjai užsiminė, kad tiesiant dujotiekį bus vengiama cheminių ginklų skandinimo vietų ir zonų. Tokios zonos yra Baltijos jūros Danijos ir Švedijos sektoriuose.

Numatyta apribojimų

„Nord Stream“ vamzdyno tiesimo Baltijos jūroje informacijoje nurodyta, kokį poveikį pajustų Lietuva. Lyginant jūros dugną, kur bus klojami vamzdžiai, bus pakelta dalis nuosėdų. Aplink vamzdyno tiesimo platformą bus nustatyta 1500 m apsaugos zona, į kurią negalės įplaukti pašaliniai laivai.
Nutiesus vamzdyną, pagal jį bus nustatyta apsaugos zona, kurioje laivai negalės leisti inkarų. Maždaug už 40 km nuo Švedijos Gotlando salos bus pastatyta dujotiekio aptarnavimo platforma su 500 m apsaugos zona, kurioje bus draudžiamas laivų eismas ir žvejyba.
Dujotiekio vamzdynų slėgio bandymai bus vykdomi naudojant jūros vandenį. Po šių bandymų iš dalies užterštas vanduo iš vamzdžių bus išpumpuotas atgal į jūrą.