Koalicijos partneriai taip pat pateiks savo pasiūlymus

Liberalų sąjūdžio frakcijos Seime seniūnas Eugenijus Gentvilas tikina, kad norint tvariai padidinti gynybai skiriamas lėšas, turi būti numatyti keli finansavimo šaltiniai.

„Mūsų frakcijos pozicija šiuo metu yra tokia: turi būti numatytas ne vienas šaltinis, nes numačius vieną šaltinį gali nepasisekti. Kaip pavyzdį mes minime konservatorių kalbą apie PVM tarifo didinimą – žinome, kad praėjusiais metais nesurinkta 800 mln. eurų PVM. Tai padidinus PVM mokestį garantijos, kad atsiras pinigų gynybos reikmėms – nėra“, – Eltai teigė E. Gentvilas.

„Todėl mes siūlome diversifikuotą modelį, kuriame būtų mokestiniai dalykai. Ar tai bus PVM, ar gynybos mokestis, čia apsispręsime diskusijoje su kitomis partijomis“, – pridūrė jis.

Visgi greta mokestinių pakeitimų, pasak E. Gentvilo, būtina numatyti ir didesnes skolinimosi galimybes iš vidaus rinkos.

„Antra sudedamoji dalis – skolinimasis, prioritetą teikiant skolinimuisi iš vidaus rinkos, tai yra iš savo žmonių ir verslo. Mes žinome, kad žmonių santaupos bankuose yra 21 mlrd. eurų, verslo laisvi apyvartiniai pinigai 8 mlrd. eurai. Turime 29 mlrd. eurų, tai ir reikėtų skolintis iš šių pinigų, o ne iš kokių nors tarptautinių finansinių institucijų“, – pabrėžė jis.

Taip pat, anot politiko, liberalai siūlo skatinti gyventojus ir verslus aukoti krašto apsaugai, taip pat skatinti investicijas gynybos srityje.

„Taigi, trečia dalis – labdara, aukos ir panašūs dalykai. Kaip skatiname žmones aukoti Ukrainai, tai galime skatinti žmones aukoti savo lėšas ir krašto apsaugos reikmėms. Taip, sutinku, tai nebus stambus šaltinis, bet, mano manymu, gali atsirasti ne vienas milijonas“, – sakė E. Gentvilas.

Premjerės inicijuojamame susitikime ketinantis dalyvauti Laisvės frakcijos Seime seniūnas Vytautas Mitalas teigia, kad ir „laisviečiai“ turi parengę savo pasiūlymus dėl papildomo finansavimo gynybai. Visgi politikas tikina prieš susitikimą jų nenorįs anonsuoti.

Opozicija kritiškai vertina siūlymą didinti PVM tarifą

Susitikime su premjere ketinanti dalyvauti pozicija konservatorių siūlymus dėl finansavimo gynybai didinimo vertina kritiškai. Pasak jų, dalis valdančiųjų iniciatyvų, tokių kaip PVM tarifo didinimas, skausmingai atsilieptų šalies gyventojams.

„PVM didinimas nesulauktų socialdemokratų pritarimo, kadangi tai gana sunkia našta užgultų paprastų žmonių pečius, kurie negauna labai didelių pajamų, nes pabrangtų visos paslaugos ir prekės“, – Eltai teigė Lietuvos socialdemokratų partijos (LSDP) frakcijos Seime seniūnė Rasa Budbergytė.

Todėl, pasak jos, socialdemokratai I. Šimonytės inicijuojamo susitikimo metu siūlys nuo 15 iki 20 proc. didinti pelno mokestį. R. Budbergytė atkreipia dėmesį, kad LSDP neatsitraukia ir nuo inciatyvos kurti gynybos obligacijas.

Anot socialdemokratų atstovės, taip pat būtina siekti, kad Lietuvai būtų sudarytos lengvatinės sąlygos skolintis gynybai.

„Manome, kad reikia eiti su iniciatyva, jog ES lygmenyje mums, kaip ES sienos valstybėms, kurios yra šiuo metu labiausiai pažeidžiamos, būtų sudarytos lengvatinės sąlygos skolintis gynybos reikalams“, – akcentavo ji.

Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjunga (LVŽS) partijų atstovų susitikimo metu taip pat ketina siūlyti aktyviau pasinaudoti skolinimosi gynybai galimybėmis.

„Mūsų siūlymas yra remtis vis dėlto kredito sistema, imti kreditus. Mūsų valstybės skola vis dėlto nėra tokia didelė, kad mes negalėtume sau to leisti“, – Eltai sakė LVŽS pirmininkas Ramūnas Karbauskis.

„Valstiečių“ lyderis akcentuoja, kad jo vadovaujama partija nepalaikys nei gynybos mokesčio įvedimo, nei PVM tarifo bei pelno mokesčio didinimo. Visgi, pasak jo, būtų galima svarstyti apie galimybę pratęsti banko solidarumo mokesčio taikymo terminą.

„Kol yra bankų mokestis, tol mes net šnekėti negalime apie papildomą mokestį iš žmonių. Nes bankų mokestis yra žmonių mokestis – mes kiekvienas sumokame, mokėdami palūkanas, mokėdami bankų paslaugas“, – teigė LVŽS pirmininkas.

„Kita vertus, tas bankų mokestis galbūt nėra pats skaudžiausias sprendimas, siekiant papildomo finansavimo“, – pridūrė jis.

Savo ruožtu Demokratų sąjungos „Vardan Lietuvos“ pirmininkas Saulius Skvernelis teigia visų pirma susitikime su premjere norįs išgirsti Vyriausybės pasiūlymus gynybos finansavimui.

„Išklausysime Vyriausybės, ką ji galvoja, ką mąsto, iš kokių šaltinių ir kokioms reikmėms tikisi surasti lėšas. Tikiuosi, kad šis planas jau bus turimas“, – Eltai teigė S. Skvernelis, pabrėždamas, kad tikisi pamatyti visą paveikslą, kaip valdantieji ketina stiprinti šalies gynybą.

Politikas akcentuoja, kad „Vardan Lietuvos“ yra parengusi ir savo siūlymus dėl finansavimo šaltinių gynybai. Nors politikas kol kas šių iniciatyvų anonsuoti neketina, tačiau akcentuoja, kad siūlymams įvesti gynybos mokestį arba didinti PVM jo vadovaujama partija tikrai nepritars.

Konservatoriai parengė gynybos stiprinimo planą: siūlo didinti finansavimą krašto apsaugai

Tuo metu Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) prezidiumas antradienį priėmė Lietuvos gynybos stiprinimo planą, kuriuo siūloma įvesti visuotinį šaukimą, gynybai nuo 2025 metų papildomai skirti 0,5 proc. nuo BVP bei pasienyje su Rusija ir Baltarusija įrengti fortifikacijų juostą.

Pasak konservatorių lyderio Gabrieliaus Landsbergio, šis planas atspindi konservatorių poziciją dėl šalies gynybos stiprinimo prioritetų, kuri ir bus pristatyta pirmadienį rengiamo susitikimo metu.

Premjerės inicijuojamas partijų, verslo ir profsąjungų susitikimas dėl gynybos finansavimo vyks sausio 29 d.