Lietuvos startuoliams labai trūksta specifines rinkodaros sritis, verslo plėtros strategijas išmanančių specialistų. Šalyje taip pat stinga erdvės, kur pradedantieji verslininkai galėtų mokytis kurti inovatyvių verslų idėjas ir strategijas, susitikime su ūkio viceministru Mariumi Skarupsku pabrėžė jo dalyviai.

„Lietuvoje startuoliams investuotojų tikrai netrūksta, jų stovi eilės, tačiau trūksta „smėlio dėžės“, kur su keliasdešimties tūkstančių litų investicijomis komandos galėtų „žaisti“ verslą, būtų mokomasi kurti ir plėtoti verslo idėjas“, – teigia vienas iš verslo akseleratoriaus „Startup Highway“ įkūrėjų Darius Žakaitis. Pasak jo, čia galėtų prisidėti ir rizika pasidalinti valstybė, nes privatus kapitalas ir taip rizikuoja investuodamas į idėjos stadijoje esančius būsimus verslus.

Į Lietuvą prašosi rusų startuoliai ir investuotojai

VšĮ „Versli Lietuva“ verslumo departamento direktoriaus Dovydo Varkulevičiaus teigimu, Lietuvos startuolių bendruomenė yra viena stipriausių regione, tad su ja bendradarbiauti stengiasi ir Baltarusijos, Italijos, Lenkijos, Latvijos startuoliai. „Šiandieną save pristatome kaip Šiaurės arba Šiaurės Rytų Europos startuolių centrą“, – kalba D. Varkulevičius.

Savo ruožtu D. Žakaitis pažymi, kad jo įkurtas verslo akseleratorius yra bendravęs su viena rusų startuolių komanda ir investuotojais, kurie norėtų veikti Lietuvoje, nes Rusijos veiksmai kliudo jiems bendrauti su potencialiais investuotojais iš Vakarų.

„Jie norėtų savo veiklą registruoti ir veikti čia, tapti europietiški, nes Rusijos veiksmai ir dabartinė geopolitinė krizė užkirto jiems bet kokius kelius kalbėti su investuotojais. Turbūt čia reikėtų politinės valios ir nuspręsti, ar mums jų reikia, ar mes jų nebijome“, – VšĮ „Versli Lietuva“ organizuotame susitikime kalba D. Žakaitis.

Startuoliams trūksta specialistų

Diskusijos dalyviai pabrėžia, kad startuoliams Lietuvoje trūksta verslo analitikų, IT produktų vadovų, specifines rinkodaros sritis bei verslo plėtros strategijas išmanančių specialistų.

Viena iš startuolio „Vinted“ įkūrėjų Milda Mitkutė teigia, kad jos besiplečiančiam verslui reikalingų specialistų jau tenka dairytis užsienyje, tiesa, šie į Lietuvą atvykti dirbti nėra linkę, tačiau mielai tai daro nuotoliniu būdu.

„Mes pradėjome svajoti apie užsieniečių atsivežimą į Lietuvą, nes mums jau reikia tokių specialistų, kurie dirba „ebay“, „amazon“ ar panašaus dydžio kompanijose. Tačiau teko nusiimti rožinius akinius ir nustoti galvoti, kad jie atvažiuos į Lietuvą. Esame pasiruošę jiems daugiau mokėti, tačiau jei tik pasakome, kad norime, jog jie atvyktų į Lietuvą, jie sako „oi, ačiū, ne“, – pasakoja M. Mitkutė.

Tačiau, moters teigimu, iš šios padėties išeitis yra. Supratusi, kad užsienio specialistų į Lietuvą neatsiveš, įmonė pati ėmė organizuoti savo darbą nuotoliniu būdu. „Turime kontoras Paryžiuje, San Franciske, ir žmonės mūsų kompanijoje dirba iš ten. Svarbu pabrėžti, kad žmones atbaido persikėlimas į kitą šalį, bet ne faktas, kad bendradarbiauti jiems siūlo lietuviška kompanija“, – tikina M. Mitkutė.

Savo ruožtu vienas iš rizikos kapitalo fondo „Practica Capital“ partnerių Donatas Keras teigia, kad, siekdami pritraukti talentus iš kitų šalių į savo startuolius, turi dirbti ir investuotojai, ir pačios komandos. „Reikia nebijoti kviesti prancūzą, anglą, britą ar amerikietį. Mums nereikia galvoti, kad mūsų startuolis yra prastesnis už kieno nors kito: mūsų startuolis yra geresnis“, – sako jis.