Lietuvos vežėjai per pastaruosius mėnesius patyrė apie 220 mln. eurų nuostolių. Tai daugiausia lėmė Rusijos įvestas importo embargas ir sugriežtintos Lietuvos vilkikų patikros Rusijos pasienyje.

Asociacijos „Linava“ prezidiumo narys Dainius Abramavičius sako, kad vežėjai yra susiję su daugeliu sektorių, todėl realius lietuvių patiriamus nuostolius reikia skaičiuoti kartu su kitų sričių verslininkais.

„Vis dėlto visa logistika, transporto sektorius Lietuvoje, ką sudaro ir terminalai, ir uostas, ir servisai, ir pačios transporto priemonės, generuoja apie 13 proc. bendrojo vidaus produkto (BVP)“, – atkreipia dėmesį D. Abramavičius.

Taigi, jo nuomone, iškilusi problema dabar yra ne vien vežėjų. „Jei vežėjai nevažiuoja arba [...] jei jie sustato transporto priemones į patvorį, grubiai pasakius, eina visa grandinė: transportas nevažiuoja, vadinasi, krova irgi sumažėja, iš uostų pervežimai – taipogi, terminalai taip pat stoja, servisai ir visa kita – irgi negautos pajamos. Tai yra visa grandinė“, – pabrėžia asociacijos „Linava“ prezidiumo narys D. Abramavičius.

Vežėjai su problemomis susiduria ne tik Rusijoje, bet ir Vakarų Europoje. Jei Lietuvos vežėjas vyksta į Vokietiją ar važiuoja per Vokietiją, už tas valandas, kurias jis praleidžia šioje šalyje, turi gauti vokišką minimalų valandinį atlyginimą, kuris yra 8,5 euro. O Lietuvoje minimalus valandinis atlyginimas yra beveik penkis kartus mažesnis. Be to, tokį reikalavimą netrukus planuoja įsivesti ir Prancūzija, kur minimalus valandinis atlyginimas yra dar didesnis.

Lietuvos vežėjai mano, kad Vakarų Europa tai daro specialiai, nes Rytų Europos vežėjai iš Rusijos rinkos bando persiorientuoti į Vakarus, o ten visiems tiesiog nebeužtenka vietos. Asociacijos „Linava“ prezidiumo narys Artūras Rutkauskas sako, kad visų pirma Lietuvos ir kitų Rytų Europos šalių gyvenimo lygis yra šiek tiek mažesnis nei Vakarų Europos.

„Antras momentas yra tas, kad pas mus yra visiškai kita atlyginimo apskaitymo, skaičiavimo tvarka, o vokiečiai šiuo metu nori primesti savo tvarką – kaip ir išeina atskira apskaita, atskira buhalterija, atskiras administravimas, t. y. sąnaudos. [...] Mes manome, kad Lietuva yra tokia pati valstybė, kaip ir Vokietija, Prancūzija, Portugalija ar kita Europos Sąjungos (ES) valstybė, ir ji turi teisę turėti savus įstatymus ir pagal juos gyventi“, – teigia asociacijos „Linava“ prezidiumo narys A. Rutkauskas.

Dėl to trečiadienį Briuselyje, prie Europos Parlamento (EP), Rumunijos, Lenkijos, Čekijos ir Lietuvos atstovai rengė piketą.