Beveik išnykus tradicijai rašyti popierinius laiškus, Lietuvos pašto veiklą gaivina e. prekyba ir finansinės paslaugos. Netrukus Lietuvos paštas plės veiklą perimdamas vadinamuosius snoriukus, bet jame teiks tik finansines paslaugas.

Padeda e. prekyba

Pastaruosius kelerius metus vis didesnę pašto paslaugų dalį sudaro siuntos.

"Universaliosios pašto paslaugos yra ne tik laiškų siuntimas. Laiškų siuntimo paklausa mažėja, bet labai sparčiai auga siuntų siuntimo ir priėmimo paklausa. Tai labiausiai susiję su gyventojų migracija ir bene daugiausia su e. prekyba. Galėdami įsigyti daiktų pigiau arba tokių, kokių nėra Lietuvoje, žmonės tuo naudojasi, ir kiekvienais metais siuntų, susijusių su e. prekyba, skaičius auga dešimtimis procentų. Manau, kad paštas yra labai perspektyvus, bet, žinoma, teikiame ir kitas paslaugas", – paklausta, ar šiais laikais paštas galėtų išgyventi vien iš tiesioginių pašto paslaugų, sakė Lietuvos pašto atstovė spaudai Aurelija Jonušaitė.

Pasak jos, daugiausia siuntų, susijusių su e. prekyba, į Lietuvą keliauja iš šalių, kuriose tokia prekyba labai išvystyta: Jungtinių Amerikos Valstijų, Didžiosios Britanijos, Kinijos, Honkongo. Iš Lietuvos daugiausia siunčiama į tas šalis, kur gyvena didžiausios lietuvių emigrantų bendruomenės: Didžiąją Britaniją, Airiją, Vokietiją, Norvegiją.

A.Jonušaitės teigimu, tam tikrų darbo procesų automatizavimas pašto darbuotojų skaičiaus smarkiai nesumažino. "Labai vystome finansines paslaugas, auga siuntų skaičius, todėl didelio darbuotojų skaičiaus sumažėjimo tikrai nėra", – sakė Lietuvos pašto atstovė spaudai.

"Snoriukai" – tik finansinėms paslaugoms

Lietuvos paštas yra paskelbtas mažųjų "Snoro" padalinių, vadinamų snoriukais, pirkimo konkurso nugalėtoju. Lietuvos paštui perduodama 230 "Snoro" filialų, tačiau ne iš karto ims veikti visi.

"Per artimiausias kelias savaites turime pasirašyti sutartį, sudėti visus taškus ant i ir sutartą dieną perimti tuos kioskelius savo nuosavybėn. Iki metų pabaigos norėtume atidaryti pirmuosius, tačiau tikrai ne visus bankelius – jie bus atidaromi palaipsniui, – pasakojo A.Jonušaitė. – Juose bus teikiamos tik finansinės paslaugos: bus galima sumokėti už komunalines paslaugas, gauti ar išsiųsti perlaidą, atsiimti pensiją ar pašalpą, vartojimo kreditą, valstybės taupymo lakštus. Ateityje galbūt bus galima išsikeisti valiutą, padėti indėlį."

"Snoriukuose" spaudos prenumeratos, laiškų ar siuntų siuntimo paslaugos nebus teikiamos.

A.Jonušaitės teigimu, "Snoro" filialų pritaikymas pašto reikmėms reikalaus "minimalių investicijų": jie perkami su viskuo, kas juose jau yra.