Aplinkos viceministras Martynas Norbutas BNS teigė, kad ji bus didesnė 6 proc. nei ankstesnį laikotarpį – taip siekiama nedidinti šilumos kainos gyventojams.

„Argumentai iš esmės, kad ženkliai kyla medienos ir biokuro kainos – ir, kadangi brangsta biokuras, tendencija, kad greičiausiai brangs ir šildymas, yra akivaizdi. Norint suvaldyti tą situaciją, mes turime bent šiek tiek didinti kirtimus, kad galėtume daugiau pagaminti biokuro“, – BNS sakė M. Norbutas.

„Lietuva visą laiką kaupė medieną, ir šiandien, žinodami tuos iššūkius, žinodami ir patvirtintą Energetikos strategiją, kur biokuro panaudojimas didėja (...), mes šiek tiek padidiname kirtimų normą“, – pridūrė M. Norbutas.

Pasak jo, naujoji tvarka turėtų įsigalioti nuo 2019 metų.

Aplinkos ministerija, motyvuodama siekiu išlaikyti miško naudojimo stabilumą, ketino siūlyti Vyriausybei metinę kirtimo normą 2019–2023 metams palikti tokią pat, kaip 2014–2018 metais – 11 168 hektarų, iškertant iki 3 145 tūkst. kietmetrių medienos. Tačiau trečiadienį ministerija atsižvelgė į kitų ministerijų, tarp jų ir Energetikos, argumentus.

„Ministerija turėjo vieną poziciją, bet mūsų interesus galima suderinti ir su kitomis ministerijomis. Kitų ministerijų komentarai taip pat buvo labai svarbūs“, – sakė M. Norbutas.

6 proc. didesnę normą nei 2014–2018 metais – 11 850 ha – siūlė Miškų ūkio konsultacinė taryba. 

Be to, Lietuvos nepriklausomų šilumos gamintojų asociacija (LNŠGA) rugpjūčio 7 dienos rašte premjerui, energetikos ir aplinkos ministrams teigė, kad planuojamas Vyriausybės posėdyje patvirtinti Aplinkos ministerijos projektas galbūt neatitinka Nacionalinės energetinės nepriklausomybės strategijos.

Iš biokuro šilumą gaminančias bendroves vienijanti LNŠGA teigė, kad padidinus miškų kirtimo normą, galima stabilizuoti biokuro kainų augimą ir kartu šilumos brangimą gyventojams.

Asociacija nurodo, kad pirmąjį pusmetį, palyginti su pernai, medienos kaina vidutiniškai augo 25 proc.,  biokuro – 22 proc., o esminė jų brangimo priežastis – nepakankama pasiūla rinkoje.

Viceministras M. Norbutas BNS teigė, kad miškų norma vis dėlto gali būti bet kada peržiūrėta. Pasak jo, ir dabartinė norma nėra iki galo išnaudojama: „Akivaizdu, kad ir patvirtinus dabartinę didesnę normą, ji pilna apimtimi tikrai nebus išnaudota“.