Pensijų fondų dalyvių asociacija teigia, kad sustabdžiusiųjų arba atsisakiusiųjų kaupti skaičius yra pakankamai didelis, ir tai yra žinutė politikams, jog reformos vyko per dažnai, žmonės nespėja prisitaikyti prie pokyčių.

Anot „Sodros“ direktorės Julitos Varanauskienės, tarp sustabdžiusiųjų kaupimą – ir mažas, ir dideles pajamas gaunantys žmonės. 

„Vieno atsakymo, kodėl žmonės stabdo, rasti labai sunku. Viena vertus, tai žmonės, kurie sprendė, kas geriau – papildomi pinigai šiandien ar didesnės santaupos senatvėje. Tarp tų žmonių buvo tie, kurie uždirba mažas pajamas, bet kita vertus, buvo ir tokių, kurie sakė, kad dėl jų didelių pajamų apsimoka kaupti ir naudojant kitokias priemones“, – spaudos konferencijoje sakė J. Varanauskienė.

Tai, mūsų galva, yra pakankamai aukštas, didelis pasiekimas, kuris viršija mūsų lūkesčius.

„Trečioje pakopoje skaičius, kurį randame, nesudaro net 2 proc. iš tų 204 tūkstančių. Manytume, kad dalis šitų žmonių tiesiog laukia ir savo valia prasitęsė tą terminą, per kurį gali prasitęsti, ką daryti toliau“, – pridūrė ji.

Iš antros pakopos pensijų sistemos pasitraukė ir į „Sodrą“ lėšas iki liepos 1-osios perkėlė 41 tūkst. žmonių.

„Statistika rodo, kad tarp tų žmonių buvo tie, kurie nusivylė, kad jiems pavyko sukaupti mažiau“, – teigė J. Varanauskienė.

Žmonėms nutraukus dalyvavimą fonduose ir perkėlus lėšas „Sodrai“, į fondą grįžo 82,92 mln. eurų, iš jų 67,96 mln. eurų fondams buvo pervedusi pati „Sodra“.

„Trumpalaikiškai galima žiūrėti, kad štai į „Sodrą“ įplaukė daugiau pajamų, bet reikia suprasti, kad tai yra ir ilgalaikis įsipareigojimas „Sodrai“. Tai reiškia, kad tiems žmonėms, kurie sugrįžo ir kurie atstatė savo teises, (...) „Sodros“ įsipareigojimai didėja ateityje“, – sakė J. Varanauskienė.

Šių metų pradžioje buvo 1,298 mln. veikiančių antros pakopos kaupimo sutarčių. Pagal formulę 2+2+2 kaupė 645 tūkst. žmonių, o pagal formulę 2+0+0 – 653 tūkst.

„Dabar variantas 2+0+0 panaikintas, pasiūlytas kitas variantas. (...) Padarėme, kad tie, kurie kaupia, bent jau kauptų pakankamai“, – žurnalistams sakė ministras Linas Kukuraitis.

Nuo sausio iki liepos 90,1 tūkst. žmonių nusprendė pensijai kaupti ne po 1,8 proc., o po 3 proc. atlyginimo. Valstybės įnašas tokiu atveju didėja nuo 0,3 iki 1,5 proc. vidutinio atlyginimo šalyje.

„Tai, mūsų galva, yra pakankamai aukštas, didelis pasiekimas, kuris viršija mūsų lūkesčius“, – teigė ministras.

Į kaupiančiųjų sąrašus buvo įtraukti 152 tūkst. žmonių iki 40 metų, iš jų 74,3 tūkst. sutiko kaupti arba patys sudarė sutartis, o 77,9 tūkst. kaupimo atsisakė.

Anot L. Kukuraičio, pensijų reforma buvo reikalinga, kad nebeliktų pirmos ir antros pakopos supriešinimo.

„Jos konkuravo tarpusavyje, nes jei iš „Sodros“ perduodama į kaupiamuosius fondus, atitinkamai sumažėdavo „Sodros“ pensija“, – teigė L. Kukuraitis.

„Pensijų sistema yra tvaresnė, panaikintas supriešinimas, įvestos visiems vienodos taisyklės, nebėra skirtingų kaupimo režimų“, – pridūrė jis.

Asociacija: rezultatai – žinutė politikams dėl per dažnų kaitaliojimų

Pensijų fondų dalyvių asociacijos valdybos pirmininkas Marijus Kalesinskas teigia, kad sustabdžiusių arba atsisakiusių kaupti pensijas žmonių skaičius yra pakankamai didelis, ir tai yra žinutė politikams, jogreformos pensijų sistemoje buvo vykdytos per dažnai, žmonės nespėja sekti ir prisitaikyti prie pokyčių.

„Jeigu tikslas kuo didesniam skaičiui žmonių visuomenėje padaryti pensiją kuo didesnę, įtraukiant kuo daugiau žmonių į kaupimą, politikai turėtų susimąstyti ir padaryti išvadas iš šitos žinutės, siekti stabilumo ir nekaitalioti taisyklių taip dažnai“, – žurnalistams teigė jis.

Anot M. Kalesinsko, valstybės paskata ir žmonių papildomas kaupimas antroje pakopoje nėra pakankamas siekiant senatvėje gyventi oriai.

Tarp teigiamų pensijos reformos dalykų jis įvardijo tai, kad reforma paskatino žmones domėtis savo ilgalaike finansine padėtimi ir ateitimi, subalansavo jų rizikas, sumažino fondų valdytojų mokesčius bei palengvino žmonėms galimybę keisti fondus.