Ilgai dėliota, bet jau sudėliota antros pensijų pakopos reforma atvers duris rinktis – likti kaupime ar ne.

Socialinės apsaugos ir darbo ministerija tik įregistravo pasiūlymus, bet dalis gyventojų jau painiojasi: skambina ir klausia, kaip iš kaupimo išeiti čia ir dabar. 

„Galvoja, kad pakeitimai jau įvyko ir domisi, kaip gali jau dabar atsiimti savo lėšas iš pensijų fondų“, – teigė „Sodros“ atstovė Malgožata Kozič. 

Malgožata Kozič. LNK stop kadras.

Šiemet „Sodra“ pakvietė kaupti dar daugiau žmonių – nuo sausio išsiuntė per 230 tūkst. pranešimų. Iš jų 100 tūkst. skirti jauniems, iki 40 metų žmonėms, kurių iki šiol kaupime nebuvo. Bet ir iš jų susidomėjimo mažai.

„Iš 236 tūkst. žmonių, kurie gavo pranešimus, 59 proc. jau atsisakė. Savo atsisakymą pareikšti svarbu, jei nenorite dalyvauti“, – akcentavo M. Kozič. 

„Kiekvienais metais matome būtent tokią statistiką, jog vis daugiau atsisako ir tai mums yra didelis signalas, kad pokyčiai turi būti“, – pabrėžė socialinės apsaugos ir darbo ministrė Inga Ruginienė.

Ministrė I. Ruginienė ragina antrą pakopą keisti iš esmės. Vietoje automatinio įtraukimo pereiti prie savanoriško kaupimo. Žada suteikti ir kone dviejų metų laikotarpį apsispręsti, kaupti ar išeiti su savo lėšomis ir grąža, kurią uždirbai. 

Inga Ruginienė. LNK stop kadras.

„Matome, kad reforma susijusi su tuo, kad žmonės turėtų mažesnes pensijas ir tas pensijas gautų tik iš „Sodros“, – aiškino Lietuvos investicinių ir pensijų fondų asociacijos vadovas Tadas Gudaitis. 

Dalyvauti kaupime skatins nebent valstybės parama – papildomas 1,5 proc. nuo užpraeitų metų vidutinio darbo užmokesčio, tai maždaug 25 eurai. Jei nepatrauklu, valdžia ragina paplušėti ir pačius pensijų fondus.  

„Pensijų fondai turi pasiraitoti rankoves ir dirbti su savo klientais“, – salė I. Ruginienė.

„Toks požiūris atrodo labai keistas, nes Socialinės apsaugos ir darbo ministerija ir ministrė yra atsakinga už tai, kad žmonės gautų didesnes pensijas“, – kalbėjo T. Gudaitis. 

Fondus į kampą spaus ir Finansų ministerija. Netrukus išguldys popieriuje, kaip daugiau pinigų investuoti Lietuvoje.

Visas reportažas – LNK vaizdo įraše:

„Smarkiai praplatintų turto rūšių sąrašą, į kurį būtų galima investuot pensijų fondų lėšas“, – aiškino finansų ministras Rimantas Šadžius. 

Dabar maždaug pusė lietuvių antrosios pakopos pensijų turto – Amerikoje. Tačiau į Baltuosius rūmus grįžus Donaldui Trumpui būsimi pensininkai dėl to tik patiria nuostolių.

„Dėl JAV administracijos politikos, muitų yra nerimas, kad JAV gali atsidurti recesijoje, o tai paveiks ir visų pensijų fondų valdomų investicijų grąžą“, – teigė finansų ekspertė Jekaterina Govina.

Prastas uždarbis danų, švedų ir suomių pensijų fondus jau paskatino keisti investavimo strategijas. Nors ir po nedaug, dalį pinigų iš Jungtinių Valstijų perveda į Europą, įskaitant gynybos pramonę. 

„Tai reiškia, jog Europos ekonomika turėtų stiprėti ir uždirbs didesnę grąžą nei šiuo metu JAV“, – tikino finansų ekspertė.

Finansų ministras žada, kad fondai turės iš ko rinktis ir Lietuvoje.

„Pavyzdžiui, leidžiant investuoti į obligacijas, kurios nėra platinamos biržoje, bet išleistos Lietuvos įmonių, tai būtų labai realios investicijos, tarp jų – ir į gynybinę pramonę“, – akcentavo R. Šadžius.

Tačiau fondai tikina, jog kol kas pinigus laikys kaip laikę, mat Lietuvos pensijų sistema – nestabili.

„Atrodo, norima atsisakyti stabilumo. Tai svarbu, nes ilgalaikių investicijų stabilumas yra būtinas“, – tikino T. Gudaitis.

Dabar pensijų fondai valdo rekordinį – 9 milijardų – turtą. Bet Baltijos šalyse, įskaitant ir Lietuvą, investavę tik milijardą.