Pensijų sistema braška? Ministrė atskleidė, kas vyksta iš tikrųjų

Ar šie skaičiai nerimą kelia ir valdantiesiems, aiškino socialinės apsaugos ir darbo ministrė Jūratė Zailskienė.

– 21 procentas per sausį – jau rimta indikacija, kad pasitraukusiųjų gali būti kur kas daugiau negu Estijoje.

– Dar labai dabar sunku vertinti, nes tų galutinių duomenų, kurie bus paskelbti balandžio mėnesį, dar nėra. Tai yra preliminarūs skaičiai, šiek tiek iš vieno fondo, galbūt šiek tiek iš kito. Daugiau žinome apie tai, kiek pasitraukė dėl ligos, kur įgyvendinome Konstitucinio Teismo sprendimą, kad tie žmonės, kurie kaupia ir kuriems pinigų reikia čia ir dabar – vaistams, paliatyviai slaugai ir visiems kitiems dalykams – tai jie tuos pinigus pasiėmė. Tai čia yra viskas labai normalu. Ar tai yra nerimą keliantis veiksnys? Iš vienos pusės atrodo, kad skaičiai kaip ir nemaži prognozuojami, bet iš kitos pusės, kada žinome, kad pensijų sistemoje kaupiančių žmonių yra milijonas ir 400 tūkstančių, o tik 755 tūkstančiai yra aktyviai kaupiantys, tai reiškia, kad pusė yra sustabdę, ir natūralu, kad jie jau nebetiki ta sistema ir nusprendė stabdyti. Jų pasitraukimas, nežinau, ar turės kažkokį ypatingą vaidmenį.

– Bet jeigu Prezidentūra nerimauja dėl tokių skaičių, greta to jie sako, kad reikia žmones skatinti likti šioje sistemoje. Kas tą turėtų daryti ir kaip įtikinti žmones likti antroje pensijų pakopoje, kai štai dabar jau matome tokius skaičius?

– Tai yra pakankamai sunku ir sudėtinga, nes pakopa yra nuo 2004 metų, tai dar, palyginti, jaunas darinys ir natūralu, kad neužsiauginusi tų vadinamų raumenukų. Tie žmonės, kurie išėjo anksčiau į pensiją, ir tas prieaugis prie jų pensijos, tas anuitetas nebuvo didelis ir, ko gero, ta idėja, mintis iš lūpų į lūpas, kad nedaug prideda, tai duoda neigiamą poveikį vertinimui. Betgi, iš kitos pusės, esame priėmę sprendimą, kad skatiname tuos, kurie yra sistemoje ir kurie kaupia savo lėšomis – valstybė primoka 1,5 procento.

Tai skatinimas yra, bet, mano nuomone, labiausiai didžiausią darbą turi nuveikti fondai, kurie turi įtikinti, aiškinti naudą. Savo ruožtu padarėme viską: „Sodroje“ ir skaičiuoklė, ir aiškinimai, ir kiek galėtų būti pensijos priedas, kai žmonės ilgiau kauptų. Manau, kad dabar didysis fokusas turėtų būti jaunimas, jauni žmonės, kad jie galvotų, kaip bus ateityje.

Visas reportažas – LNK vaizdo įraše:

– Prezidentūra irgi sako, kad bene didžiausias pavojus yra, kad tie, kurie pasitrauks, pasiims pinigus ir tuos pinigus, paprastai tariant, išleis vartojimui. O ką čia galima padaryti? Ir jeigu jau žmogaus sprendimas yra, bet galbūt galima jį kažkaip paveikti tam, kad tų pinigų neišleistų vartojimui, o bandytų investuoti kažkur kitur?

– Man atrodo, lietuviai yra tokie pragmatiški žmonės, ir pasakyti, kad lietuviai šiaip lengvai, lengva ranka iššvaistys, tikrai nedrįsčiau, nes kiek bendrauju su žmonėmis ir kiek susitinku, tai pagrindinės temos, kam planuoja žmonės leisti – saulės elektrinėms, kanalizacijos valymo įrenginiams. Kiti planuoja pirmam būsto įnašui panaudoti, kai dabar 10 procentų yra. Taip, kad labai rimtai svarsto ir net neabejoju, kad tie, kuriems reikia tik kažkur lengvai išleisti, tai nemanau, kad tokių dauguma, nes didžioji dalis vis tiek svarsto. Bet kokia investicija ar į saulės elektrines, ar į būstą – tai yra gera investicija, kuri tau garantuoja į ateitį.

– Bet gal jau pavyko bent jau pasiaiškinti, kur išleido tuos pinigus tie žmonės, kurie atsiėmė arba 25 procentus sukaupto turto, arba atsiėmė dėl sunkios ligos?

– Pasiaiškinti tikrai nepavyko. Pasakyti, kad jau padaryta apklausa ir kur išleido – manau, kad tą padarys specialistai, bet tikrai žinau, kad vienas žmogus skambino į radijo laidą ir sakė: „Man reikėjo vaikui kabių, reikėjo ortodonto pagalbos ir man tie pinigai buvo labai labai reikalingi.“ Tai nesakyčiau, kad tai yra iššvaistyti pinigai.