Lietuvos kino centro (LKC) duomenimis, pernai filmų gamintojai, pasinaudoję mokestinės lengvatos schema, iš Lietuvos įmonių surinko daugiau kaip 15 mln. eurų neatlygintinų investicijų.

Palyginti su 2020 metais, ši suma išaugo 26 proc., ir tai yra didžiausia gauta suma per visą lengvatos veikimo laikotarpį.

Anot Kino centro, pasinaudoję lengvata, rekordiškai daug Lietuvoje pernai išleido ir užsienio filmų gamintojai. Jų išlaidos Lietuvoje siekė 37,9 mln. eurų, tai irgi didžiausia kada nors buvusi suma.

Pernai iš viso finansuotas 71 naujas, mokestine lengvata pasinaudojęs, filmas, iš jų – 40 nacionalinių, 19 užsienio ir 12 bendros gamybos kino projektų.

„Lietuva 2021 metais ir vėl buvo itin patraukli tarptautinei kino industrijai. Dėl sklandaus lengvatos veikimo, aukštos Lietuvoje teikiamų paslaugų kokybės ir patrauklių lokacijų, pernai mūsų šalyje buvo kuriama 19 užsienio projektų. Iš jų net dešimt – Skandinavijos regiono kino projektai – penki švedų ir penki norvegų. Dar tris projektus Lietuvoje filmavo Jungtinės Karalystės kūrėjai, čia dirbo ir Vokietijos, Estijos, Lenkijos, Vengrijos, Slovakijos kino kūrėjai“, – teigiama LKC pranešime.

Daugiausiai investicijų surinko švedų kino projektai: 1,61 mln. eurų gavo antrasis kriminalinio serialo „Jaunasis Volanderis“ sezonas, 1,60 mln. – mini serialas „The Playlist“ („Grojaraštis“) ir 1,36 mln. „Hilma af Klint“.

Daugiausiai investicijų surinkusiu nacionaliniu projektu pernai tapo režisierių Kristinos Buožytės ir Bruno Samper kuriamas mokslinės fantastikos filmas „Vakarinė žvaigždė“, jis gavo 715 tūkst. eurų. Per visą lengvatos veikimo laikotarpį tai yra daugiausiai investicijų gavęs nacionalinis filmas.

Iš viso 2021 metais išduotos 126 investicinės pažymos 78 investuotojams, iš jų 28 Lietuvos įmonės pelno mokesčio lengvata filmų gamybai pasinaudojo pirmą kartą, likusios tai darė ne pirmus metus.

„Tai rodo, kad verslo įmonės vis labiau pasitiki lengvata, supranta jos veikimą ir todėl ryžtasi skirti vis didesnes sumas“, – teigia Kino centras.

Nuo pelno mokesčio lengvatos galiojimo pradžios, 2014–2021 metais, bendrai pritraukta 50,7 mln. lėšų filmų gamybai. Per visą laikotarpį užsienio gamintojai Lietuvoje išleido daugiau kaip 140 mln. eurų, ketvirtadalis šių išlaidų gautos pernai.

Per devynerius metus lengvata panaudota 286 filmams finansuoti – investicijos skirtos 144 nacionaliniams kino projektams, 72 užsienio filmams ir 70 bendros gamybos filmų projektų.

Mokestine lengvata gali pasinaudoti Lietuvoje veikianti verslo įmonė, neatlygintinai suteikusi lėšų Lietuvos filmo gamintojui mažindama apmokestinamąsias pajamas ir mokamą pelno mokestį. Nuo 2019 metų Lietuvos ar užsienio kino kūrėjams suteikta bendra parama, kuriai gali būti taikoma lengvata, gali siekti 30 proc. visų filmo gamybos išlaidų. Iki tol ši dalis sudarė 20 procentų.

Lengvata yra terminuota ir galioja iki 2023 metų pabaigos.