Ekspertų teigimu, supirkimo kaina augo dėl situacijos eksporto rinkose ir paklausos, tačiau ūkininkai tuo pernelyg nesidžiaugia – jų išlaidos dėl išaugusių energijos kainų taip pat padidėjo.

Perdirbėjai sako pastebintys, kad kai kurios piką pasiekusios produktų kainos eksporto rinkose pradėjo leistis, tačiau, ekonomisto vertinimu, Lietuvos parduotuvėse metų pradžioje jos neturėtų mažėti.

SEB banko ekonomistas Tadas Povilauskas teigė, kad žaliavinio pieno kainos pastaruoju metu Lietuvoje istoriškai yra aukščiausios. Be to, nuo vasaros vidurio kainos šalyje augo sparčiau nei Latvijoje ar Estijoje.

„Kelis dešimtmečius buvo kalbama, kad kainos yra gerokai žemesnės nei likusioje ES, bet per pastaruosius keletą mėnesių įvyko gana radikalių pokyčių – vidutinės kainos susilygino su ES vidurkiu“, – BNS sakė T.Povilauskas.

Bendrijoje, kur vyrauja dideli pieno ūkiai, išankstiniais duomenimis, gruodžio mėnesį vidutinė kaina siekė 407 eurus.

Lietuvoje vidutinė natūralaus pieno supirkimo kaina gruodį buvo 427,2 euro už 1 t – 6,7 proc. didesnė nei lapkritį ir 35,2 proc. didesnė nei 2020 m. gruodį. Kaina stambiesiems ūkiams siekė 466,62 euro – atitinkamai 34 proc. ir 4,9 proc. bei viršijo ES vidurkį.

Pieno perdirbėjai neprognozuoja, kada galėtų nukristi kainos, tačiau sako, kad šiuo metu augimas yra sustojęs.

Supirkimą veikia eksportas

Vienos didžiausių pieno perdirbimo bendrovių „Rokiškio sūris“ vadovas Dalius Trumpa sako, kad supirkimo kainų augimą lemia situacija eksporto rinkose ir išaugusi paklausa.

„Kadangi pastaruosius kelis mėnesius kainos eksporto rinkose yra padidėjusios, pakilusi ir paklausa, tai lemia ir žaliavinio pieno kainų didėjimą, – aiškino D.Trumpa. – Eksporto rinkose kainas augina tas pats, kaip ir visur. Pagrindinė priežastis turbūt yra tai, kad pinigų masė visame pasaulyje yra didesnė, tai atsiliepia ir kainų augimui.“

Pieno perdirbėjų asociacijos Pieno centro vadovas Egidijus Simonis teigė, kad Lietuvos pieno sektorius yra priklausomas nuo eksporto – maždaug pusė produkcijos realizuojama užsienyje, nes Lietuvoje primelžiama ir perdirbama dukart daugiau pieno, nei jo suvartoja šalies gyventojai.

E.Simonio teigimu, pasaulinėje pieno rinkoje dabartiniam kainų lygiui pagrindą paklojo lėtėjanti pieno gamyba svarbiausiuose eksporto regionuose ir tuo pat metu augusi produktų paklausa pagrindinėse importuojančiose šalyse.

„Viena iš pagrindinių priežasčių, kodėl pasauliniu mastu lėtėjo žaliavinio pieno gamyba, – išaugusios pašarų, energijos ir kuro kainos. Pieno produktų gamintojai eksporto rinkose susiduria su iššūkiais, kuriuos lemia sutrikdyta logistikos grandinė, apribotas konteinerių prieinamumas, augusios prekių transportavimo kainos“, – pranešime sakė jis.

T.Povilausko vertinimu, Europoje pastaraisiais mėnesiais sparčiai brangsta riebalinė pieno dalis – grietinėlė, sviestas, juos Lietuvos perdirbėjai daugiausia eksportuoja į užsienį. Jis taip pat pastebėjo, kad pieno produktų lygis Europoje yra gana žemas.

„Lietuviai gali duoti to riebalo, be to, sūrio gamybos maržos geros, tai susiklostė gera situacija rinkoje, kuri leidžia mūsų perdirbėjams, nepaisant to, kad kainos labai užaugusios, didinti gamybą ir mokėti  didesnes kainas, kad produktus išvežtų į eksporto rinkas ir dar iš to uždirbtų“, – sakė ekonomistas.

Mažėjimas įmanomas pavasarį

Pieno perdirbėjai neprognozuoja, kada galėtų nukristi kainos, tačiau sako, kad šiuo metu augimas yra sustojęs. Ekonomistas vertina, kad pieno produktų kainos į ankstesnį lygį galėtų grįžti pavasarį.

D.Trumpos teigimu, pieno produktų kainų augimui didžiausios įtakos turi brangstantis žaliavinis pienas, taip pat energijos ištekliai, didėjantys atlyginimai. Vis dėlto jis sako, kad pastaruoju metu kainų augimas yra sustojęs.

„Paskutinės žinios, kad toks staigus šuolis, kuris buvo stebimas praėjusių metų rudenį ir žiemos pradžioje, dabar yra sustojęs, kainų augimo nematyti, o kas bus ateityje ir dėl konkurencijos negaliu kalbėti, sunku spėlioti, kas bus pasaulyje“, – kalbėjo jis.

E.Simonis taip pat teigė, kad kai kurių produktų kainos eksporto rinkose, pasiekusios piką, pradėjo leistis.

SEB ekonomistas T.Povilauskas mano, kad trumpuoju laikotarpiu pieno produktų kainos dar gali augti.

„Dėl žaliavų viskas išsimušė iš vėžių. Pastaruosius 30 metų europinės pieno produktų kainos svyravo taip, kad kaina atsimušdavo į tam tikras "lubas", krisdavo į apačią, paskui kildavo į viršų. Dabar, matant ir iš kitų žaliavų pavyzdžio, gali būti, kad trumpuoju laikotarpiu tos "lubos" gali būti pramušamos ir pieno produktų kainos dar kils į viršų, nepaisant, kad jos tikrai istoriškai aukštos“, – sakė jis.

Ekonomistas taip pat kalbėjo, kad karvių pieno gamyba auga lėčiau, nei buvo tikimasi, todėl, kol nebus primilžio padidėjimo pagrindinėse rinkose – ES, JAV, Australijoje ir Naujojoje Zelandijoje, gana sudėtinga prognozuoti kainų mažėjimą.

„Labiausiai reikėtų, kad ES pieno primilžis ūgtelėtų, bet jis koreliuoja su sezoniškumu, pradeda augti pavasarį, tad tikimės, kad ūkininkai turės apyvartinių lėšų, bus palankūs orai pašarams ir primilžis pradės augti, o pieno produktų kainos vėl bus tokios, kokios buvo anksčiau. Bet pirmą ketvirtį akivaizdu, kad taip dar nebus, – sakė T.Povilauskas. – Gruodį pieno produktai buvo iš tų kategorijų, kur labiausiai augo tiek per metus, tiek per mėnesį. Natūralu, jei eksporto rinkose kaina auga, tai Lietuvoje tai irgi vyksta, o kada bus pikas, net nenorėčiau prognozuoti. Matome, kad sausį eksporto rinkose kainos didėja ES, tai faktas, kad sausį dar ne pikas ir Lietuvos parduotuvėse.“

Ūkininkai pernelyg nedžiūgauja

Perdirbėjams žaliavinį pieną perkant brangiau, ūkininkai sako, kad tai situaciją šiek tiek pagerina, tačiau sunkumų kelia išaugusios energijos kainos, brangstanti žaliava pašarams.

„Aš už elektrą savo fermoje mokėdavau 1,8 tūkst. eurų, o dabar – 5 tūkst. eurų per mėnesį. Sojas pirkdavome karvėms už 500 eurų, dabar kainuoja 1 tūkst. eurų, rapsai – 700 eurų. Viskas pabrango“, – BNS sakė Lietuvos pieno gamintojų asociacijos prezidentas Jonas Vilionis.

Jis taip pat kalbėjo, kad karvių laikytojų nuolat mažėja, nes ūkininkams tai tiesiog neapsimoka.

„Kiek kainuoja pagaminti tą litrą pieno, tų mažiukų ūkių pieno savikaina – 58 ct, bet jie neskaičiuoja savo darbo laiko. Kažkada buvo 257 tūkst. pieno gamintojų, o liko 14 tūkst. Pagamindavome 3,7 mln. tonų pieno, liko 1,3 mln. tonų. Ir šiandien mes per mėnesį pagaminame 105 tūkst. t, o dar 45 tūkst. t atsivežame iš Latvijos, Estijos, ir dar baltymų koncentratą. Jei to neatsivežtume, tai dvi tris gamyklas reikėtų uždaryti“, – sakė J.Vilionis.

„Taip yra, nes ūkininkams neapsimoka. Vasarą dar pigesnį dyzeliną pirkome, pasigaminome pašarų pigiai, bet ateina pavasaris, kai reikės brangiau už kurą, elektrą mokėti, už detales“, – kalbėjo jis.

Žemės ūkio informacijos ir kaimo verslo centro duomenimis, pernai sausį–spalį Lietuvoje buvo 16 tūkst. pieną parduodančių ūkių, o 2016 m. – 28,7 tūkst. ūkių. Karvių skaičius pernai siekė 208 tūkst., 2016 m. – 253,7 tūkst.

Pernai sausį–spalį perdirbti parduota 1,1 mln. t pieno, o 2016 m. – 1,4 mln. t.