Bankininkystė

Pinigų pasiskolinti lengviau

„Hansabanko“ atstovai tvirtina, kad dirbantiems žmonėms vis lengviau pasiskolinti pinigų vartojimo reikmėms. Ši paskolų rūšis vis populiarėja, nes vartojamoji paskola nereikalauja sudėtingų ir ilgai trunkančių formalumų. Vartojamųjų paskolų rinkos augimu lietuviai toli lenkia latvius ir estus. Vartojamosios paskolos pamažu lenkia iki šiol paplitusį vartojamąjį lizingą.

Atsikratoma konservatyvumo

Anksčiau žmonės įtariai vertino bankus ir paskolas dėl didelių palūkanų imdavo retai ir apdairiai. Pats skolinimasis buvo vertinamas kaip nelabai geras dalykas, nes atrodė, jog nėra didesnės gėdos ar nepatogumo, kaip gyventi į skolą.

Pamažu pažiūros keičiasi. „Hansabanko“ valdybos pirmininko pavaduotojas Tomas Andrejauskas, Klaipėdos regiono skyriaus valdytojas Vytautas Adomaitis tvirtino, kad praėjusiais metais Lietuvos vartojamųjų paskolų rinka išaugo net 162,5 proc. O tai reiškia, kad žmonės daug negalvodami eina į bankus ir skolinasi pinigų kasdienėms vartojimo reikmėms.

Lietuviai vis labiau perima vakarietiškus gyvenimo standartus. Jeigu tik yra galimybė, jeigu leidžia darbo pajamos, iš bankų skolinamasi mielai ir tolimiems laikams neatidedama tai, kas gali būti reikalinga ar malonu šiandien.

T.Andrejauskas pastebėjo, kad Lietuva pergyveno būsto paskolų bumą, dabar atėjo laikas vartojimo paskolų populiarumui. Nuo 2002 m. paskolų gyventojams rinka šalyje išaugo beveik 3 mlrd. litų – daugiau nei 5 kartus. Nuo 2003 m. vartojamojo finansavimo rinka išaugo net 345 proc., arba 811 mln. litų.

Dėmesys vartojimui

„Hansabanko“ Vartojamojo finansavimo skyriaus vadovė Loreta Lapinskaitė kalbėjo, kad pastaraisiais metais pastebimi akivaizdūs pokyčiai asmenų finansavimo rinkos struktūroje. 2003 m. akivaizdžiai dominavo būsto finansavimas (81 proc.), šių metų pradžioje būsto finansavimas sudarė 74 proc., o šių metų rugsėjo 1 d. būsto finansavimui liko 72 proc. Kitą dalį pamažu atima vartojimo paskolos.

„Hansabanko“ duomenimis, privačių asmenų finansavimo rinkoje žaidžia keletas pagrindinių žaidėjų. Šiais metais „Hansabankas“ tapo privačių asmenų finansavimo lyderis: jo užimama dalis rugsėjo 1 d. – 28,7 proc., Vilniaus banko – 26,5 proc., „Nord/LB“ – 22 proc., „Sampo“ – 10,8 proc., kitiems bankams tenka likę 12 proc.

Privačių asmenų finansavimo portfelis „Hansabanke“ peržengė milijardo litų ribą.

Lizingas ar paskola?

Žmonėms gerai žinoma vartojamojo lizingo paslauga. Lizingo paslauga buvo pirmoji, kurią bankai teikė žmonėms, norintiems įvairiose parduotuvėse, prekybos centruose įsigyti įvairių prekių.

Per aštuonis šių metų mėnesius vartojamasis finansavimas augo 11 kartų sparčiau nei lizingo rinka. Žmonės, imdami vartotojiškas paskolas, jaučiasi laisvesni: jie leidžia pinigus taip, kaip jiems geriau ir naudingiau. Lizingo paslauga taikoma įsigyjant konkrečią prekę konkrečioje vietoje.

L.Lapinskaitė sakė, kad kol kas didžiausia vartojamojo finansavimo rinka yra Latvijoje, mažiausia – Lietuvoje. Tačiau 2003 m. rinkos augimo tempai didžiausi buvo Lietuvoje: jie buvo 10 kartų didesni nei Estijoje ir beveik 4 kartus – nei Latvijoje.

Vartojamojo finansavimo portfelio pasiskirstymas „Hansabanke“ pagal Lietuvos regionus gana nevienodas. Neverta stebėtis, kad skolintis labiausiai linkę vilniečiai, tačiau šiais metais skolinimosi portfelis sėkmingai „keliavo“ ir į kitus regionus – Kauną, Klaipėdą, Šiaulius ir Panevėžį.

Parama verslui

„Hansabanko“ Verslo finansavimo projektų vadovė Aušra Liubinienė pasakojo, kad verslo bendrovėms ir kaimo gyventojams verta aktyviau siekti Europos Sąjungos struktūrinių fondų paramos.

Dabartinių ES valstybių patirtis parodė, kad paramos lėšos pagyvina ekonomiką ir skatina socialinės ir ekonominės situacijos gerėjimą. Praėję dešimtmečiai paliudijo, kad ES finansinė parama veiksmingiausia tuose regionuose ir valstybėse, kurios buvo labiausiai atsilikusios, mažai išsivysčiusios. Silpniausiai išsivysčiusiuose regionuose nuo 1994 m. bendras vidaus produktas (BVP) vienam gyventojui augo apie 30 proc. greičiau, nei likusioje ES teritorijoje. A.Liubinienė minėjo, kad Graikijoje, Ispanijoje, Airijoje ir Portugalijoje, kurios šiuo metu gauna daugiausiai paramos, 1996-2002 m. laikotarpiu nedarbo lygis vidutiniškai sumažėjo 3 proc. Šis rodiklis trečdaliu geresnis nei likusioje ES dalyje.

Bankininkai ir finansininkai prognozuoja, kad ES struktūrinių fondų poveikis Lietuvos ūkiui būtų taip pat ženklus: Lietuvos BVP padidėtų nuo 1,2 proc. 2004 m. iki 1,8 proc. 2006 m. Paramą galėtų gauti nuo 16 tūkst. iki 22 tūkst. verslo įmonių, gali būti sukurta 46-52 tūkst. naujų darbo vietų.

Finansavimo prioritetai

Bet kam ES struktūrinių fondų parama neteikiama. A.Liubinienė sakė, kad fondų paramą lengviau gauti ne komerciškai geriems projektams, o priešingai – nelabai sėkmingiems, reikalaujantiems ilgesnio atsipirkimo laiko.

ES lėšos, jau pasiekiančios Lietuvą, daugiausiai skiriamos keturiems pagrindiniams prioritetams. Tai – socialinės ir ekonominės infrastruktūros plėtra, žmogiškųjų išteklių plėtra, gamybos sektoriaus plėtra bei kaimo ir žuvininkystės plėtra.

ES struktūrinių fondų lėšas gali gauti ne tik ūkininkai, bet ir kaimo gyventojai. „Hansabankas“ gali padėti kaimo žmonėms konsultuodamas, suteikdamas informaciją apie projektus, suformuoti paskolos projekto finansavimo šaltinį, užtikrinti garantijas projekto vykdymui.