VALDŽIA IR PILIEČIAI

Pirmininkas bara neveiklius valdininkus

Namų bendrijų atstovai sako, kad nori bendradarbiauti su savivaldybe, dalyvauti miesto tarybos, Ūkio komiteto posėdžiuose svarstant ir priimant sprendimus aktualiais miesto ūkio tvarkymo klausimais. Visa tai bendrijoms žinoti yra būtina. Mat apie miesto tarybos sprendimus bendrijų asociacijos oficialiai neinformuoja, jų atstovai nekviečiami į posėdžius ir pasitarimus, nėra ryšio tarp valdininkų ir namų administratorių. Nežinodami, kokius sprendimus priima miesto valdžia, bendrijų pirmininkai negali laiku informuoti gyventojų, planuoti darbų.

Šių metų kovą miesto meras Rimantas Taraškevičius susitiko su Daugiabučių namų savininkų bendrijų asociacijos valdybos pirmininku Algirdu Paleckiu ir aptarė bendradarbiavimo reikalus. Susitikime dalyvavo Miesto ūkio departamento, skyrių, bendrijų vadovai.

Miesto meras pripažino, kad susidariusią netinkamą situaciją būtina keisti. Namų bendrijų vadovai privalo laiku gauti informaciją, kas vyksta miesto tvarkymo ir butų ūkyje. Savivaldybės valdininkams nurodė imtis priemonių bendradarbiavimui gerinti.

Praėjo daugiau negu pusmetis. Apibendrinti situaciją paprašiau Daugiabučių namų savininkų bendrijų asociacijos valdybos pirmininką Algirdą PALECKĮ.

Vieni minusai

Pasižiūrėjęs į anuomet aptartų klausimų sąrašėlį ir kaip jie per pusmetį buvo sprendžiami, A.Paleckis sakė, kad pliusų dėti niekur negali, o tik minusus.

Štai pavasarį buvo neaišku, ką daryti dėl centralizuoto šiukšlių išvežimo: sudaryti ilgalaikes sutartis su vežėjais, ar ne. Mat buvo girdėję, kad atliekų tvarkymą perims savivaldybė. Deja, šiandien dar nieko nepadaryta, nes nieko nenuspręsta.

- Kokiu klausimu besikreiptum į Miesto ūkio departamento skyrius – vandens, šilumos tiekimo, ar dėl šiukšlių išvežimo, šunų priežiūros, visada išgirsi tą patį atsakymą, kad politikai dar nepriėmė sprendimo, kad dar neparengti kažkokios taisyklės arba trūksta Vyriausybės nutarimo ir kt. Ir todėl nieko nenuspręsta, - aiškino A.Paleckis.

O koks buvo vajus!

- Tai dėl šunų priežiūros. Pamenate, kiek buvo triukšmo, reklamos, kad pagaliau imamasi rūpintis šunimis ir daryti tvarką. Buvo kviečiama juos registruoti, skiepyti, įsigyti šunų atliekų surinkimo dėžes, “Smiltelės” bendrija tam skyrė patalpas ir t.t. Ir kuo visa tai baigėsi? Ar daug tokių dėžių matote mieste? Trumpalaikis vajus gražiai nubangavo, mieste pilna palaidų šunų, rūsiai, palėpės užgultos kačių. Neseniai bandžiau gyvūnų globos namams “Nuaras” atiduoti šunelį, įsitaisiusį daugiabučiame name. Savaitę skambinau – neatvažiavo. Neturėjau kada patikrinti, ar pagaliau paėmė. Galima padaryti išvadą, kad kažkas kažkam suorganizavo sėkmingą kampaniją ir pasidarė pinigų, - mano “Bandužių” bendrijos pirmininkas.

Gresia žemės mokestis

Bendrijų administravimo forma yra progresyvi ir, siekiant skatinti gyventojus burtis į bendrijas, joms buvo suteikta nedidelė lengvata – atleistos nuo žemės mokesčio. Pasak A.Paleckio, dabar šią lengvatą žadama panaikinti. Miesto, apskrities valdžia spręs, ką atleisti nuo žemės mokesčio, kam daryti nuolaidas. Todėl bendrijų asociacijos vardu buvo parašytas raštas miesto tarybai ir išdėstyta nuomonė apie neigiamą žemės mokesčio poveikį bendrijų kūrimuisi su prašymu atleisti nuo jo arba sumažinti.

- Taip pat turiu pareikšti labai rimtų priekaištų miesto politikams, tarybai dėl bendrijų teritorijų apibrėžimo. Jeigu jau nuspręsta imti iš mūsų žemės mokestį, tai būtina nustatyti bendrijos teritoriją, nubrėžti raudonas linijas, kur mes būtume visateisiai šeimininkai.

Dabar prie bendrijų namų esančiose vaikų, sporto, automobilių aikštelėse žaidžia, sportuoja, laiko savo mašinas ne tik bendrijų nariai. Būtų gerai, jeigu jie elgtųsi kultūringai, betgi inventorius laužomas, bendrijų gyventojai neturi kur pasistatyti savo automobilių. Visa, kas suniokojama, reikia remontuoti už gyventojų pinigus. Tačiau ne visos bendrijos turi iš ko atstatyti kad ir nedidelį sunaikintą turtą. Daugiabučių namų kiemai užgriozdinti įsikūrusių firmų transportu, jų pilna ant žaliųjų vejų, po langais. Todėl mums labai aktualus žemės nuosavybės ir mokesčio klausimas, - sakė A.Paleckis.

Bandužių gatvėje tamsu

Pasak asociacijos pirmininko, prieš dvylika metų dėl blokados laikinai buvo atsisakyta įrengti apšvietimą Bandužių gatvėje. Toks taip pat laikinas apšvietimas gyventojų sąskaita buvo įrengtas nuo namo fasado. Laikinumo terminas seniai pasibaigė, pasikeitė ne viena miesto taryba, o Bandužių gatvėje tamsu.

- Šį klausimą kėlėme ir susitikime pas merą. Po to šiuo reikalu ne kartą varsčiau Miesto ūkio departamento vadovo Alfonso Šimkaus duris. Sakė, kad gatvės apšvietimą įtraukė į planą. Bet tokio plano nemačiau. Todėl sakau: grąžinkite gyventojams skolą – apšvieskite Bandužių gatvę. Dabar ruduo, žmonės tamsioje gatvėje nesaugūs, kaip ir jų turtas – transporto priemonės. Ten gyvena ne tik bendrijų nariai, bet tūkstančiai klaipėdiškių, - reikalavo asociacijos vadovas.

Karšto vandens tiekėjo gali ir nebūti

Klaipėdiškiai nori gyventi patogiau ir tvarkingiau ir buriasi į bendrijas. Dabar jų jau yra 264. Neseniai įsikūrė nauja nedidelė bendrija “Vėjas”, ją sudaro Liubeko g. 3 ir 5 namai. Jie atsiskyrė nuo “Buitis be rūpesčių” valdų. Pasak A.Paleckio, bendrijoms perimant administruoti namus iš valdų, reikia stebėtis, kaip jie apleisti, ir kyla klausimas, kur buvo panaudotos lėšos, skirtos nuolatinei namų priežiūrai.

- Teko perimti namus be langų ir durų, išplėštais šilumos centrais. Tai vaizdelis, kaip dirba namų valdos. Pasikviesiu spaudą, televiziją, kad užfiksuotų, kaip atrodo Liubeko g. minėti namai. Dabar sudaromos labai palankios sąlygos aptarnauti namų šilumos sistemas licencijuotoms bendrovėms. Tačiau, pavyzdžiui, jeigu šilumos tiekėjas aptarnaus ir šilumos sistemas, tai nebus visiškai naudinga vartotojui. Todėl kad jis nebus suinteresuotas taupyti šilumą. O prie šitų sistemų aptarnavimo daug kas nori prikišti pirštus. Neseniai buvau Lietuvos miestų namų bendrijų asociacijos pasitarime Alytuje, kuriame dalyvavo ir Seimo nariai. Buvo svarstomas ir Šilumos ūkio įstatymas, ir kas gali būti karšto vandens tiekėjas, ir kt. Įdomu, kad vilniškiai, tie, kurie rengė šį įstatymą, išreiškė ir tokią mintį, kad karšto vandens tiekėjo gali ir nebūti arba galima jį pasirinkti. Aš noriu pasakyti tik viena - jeigu nebus pakeistas Vyriausybės nutarimas Nr. 1507, tai tikrai neatsiras karšto vandens tiekėjo ir niekas neprivers jo pasirinkti. Po Naujųjų metų vėl bus koreguojamas bendrijų įstatymas. Ir šį įstatymą, ir minėtą nutarimą “tampo” tie, kurie asmeniškai suinteresuoti, o šilumos ir vandens tiekėjai nenori nepelningos naštos – ir viskas, - įsitikinęs asociacijos valdybos pirmininkas.

Reziumė

Tai dalis problemų, kurias vardijo A.Paleckis. Jis sakė, kad su ankstesne miesto taryba, Miesto ūkio komitetu palaikė ryšius, buvo kviečiama į posėdžius, pasitarimus, dalyvavo rengiant taisykles, įstatymus. Dabar, pasikeitus miesto tarybai, Miesto ūkio komiteto vadovui, ryšiai nutrūko, asociacijos atstovai tapo nereikalingi, jie niekur nekviečiami. Informaciją apie priimtus sprendimus sužino iš miesto spaudos, skambina telefonu skyrių vadovams.

- Štai šiandien “Klaipėdos” dienraštyje skaitau, kad Miesto ūkio komitetas svarstys, kaip bus skaičiuojami ir taikomi mokesčiai už didesnę ir specifinę taršą, kad bus tvirtinamos miesto tvarkymo ir švaros taisyklės. Pasirodo, jau viskas parengta ir bus tvirtinama, o mes net nežinome, kad jos buvo svarstomos. Net Šilumos įstatyme parašyta, kad bendrovių stebėtojų tarybose turi būti šilumos vartotojų teises ginančios organizacijos. Aš priminiau tai, o šilumininkai labai “pasišiaušė” ir sakė, kad mes – ne vartotojų asociacija ir negalime dalyvauti. Bet mes esame vartotojų konfederacijos nariai, bet jie tokių nekviečia. Nemanau, kad bendrovių vadovai yra vartotojų atstovai ir jie geriau žino už mus, ko žmonėms reikia. Tikiuosi, kad miesto taryba, Miesto ūkio komitetas atkreips į mus dėmesį ir pasikvies į pasitarimus, posėdžius ir mes neliksime nuošalyje, turėsime galimybę dalyvauti sprendžiant aktualiausius miesto ūkio tvarkymo klausimus, - tikisi A.Paleckis.