Planinių paslaugų neatnaujinusioms gydymo įstaigoms grės prarasti finansavimą

Sveikatos apsaugos ministras Aurelijus Veryga trečiadienį pasirašė įsakymą, kuriuo pakeista laikinai karantino metu galiojusi atsiskaitymo tvarka gydymo įstaigoms už pacientams suteiktas paslaugas.

Karantino metu gydymo įstaigoms mokama viena dvyliktoji sutartinės su teritorinėmis ligonių kasomis sumos, t. y. įstaigos išlaikė ankstesnį per mėnesį gaunamą finansavimą, nors paslaugų suteikė mažiau nei iki karantino.

Įsigaliojus pakeitimams, planines paslaugas iki birželio 8 dienos atnaujinusios įstaigos ir toliau apmokėjimą gaus pagal 1/12 taisyklę, net jei paslaugų suteiks mažiau nei numatyta sutartyje su ligonių kasa.  Viršijus suplanuotą paslaugų kiekį bus mokama papildomai.

Tuo tarpu įstaigoms, kurios nepradės paslaugų teikti iki birželio 8 dienos, bus apmokėta tik tiek, kiek realiai bus suteikta paslaugų, pranešė ministerija. Pvz., jei įstaiga veiklą atnaujins vėliau, t. y. po birželio 8 dienos, ir suteiks paslaugų 10-čiai pacientų, jai ir bus apmokėta tik už šias suteiktas paslaugas – netaikant 1/12 taisyklės.

Pagal naująją tvarką bus atsiskaitoma už birželio mėnesį, t.y. birželio 1–30 dienomis suteiktas paslaugas pacientams, pranešė Sveikatos apsaugos ministerija.

„Tikimės, kad įstaigos bus suinteresuotos kuo greičiau atverti duris pacientams ir suteikti jiems reikalingas paslaugas, kurių žmonės labai laukia, nes jos buvo atidėtos vėlesniam laikui dėl šalyje paskelbto karantino.

Sveikatos apsaugos ministro Aurelijaus Verygos teigimu, pakeitimai turėtų paskatinti gydymo įstaigas greičiau atnaujinti paslaugų teikimą pacientams, nes nuo to priklausys jų gaunamos pajamos.

„Tikimės, kad įstaigos bus suinteresuotos kuo greičiau atverti duris pacientams ir suteikti jiems reikalingas paslaugas, kurių žmonės labai laukia, nes jos buvo atidėtos vėlesniam laikui dėl šalyje paskelbto karantino“, – pranešime cituojamas A. Veryga.

„Gaila, bet tenka pripažinti, kad iki šiol taikytas laikinas finansavimo modelis, kuomet įstaigos, net ir nepriimdamos pacientų, gaudavo pilną apmokėjimą, buvo patogus įstaigoms ir neskatino jų atnaujinti paslaugų teikimo. Būtent todėl reikėjo keisti tvarką taip, kad motyvuotų įstaigas vėl teikti paslaugas pacientams“, – teigia ministras.

Praėjusios savaitės duomenimis, planines paslaugas buvo atnaujinusios apie 53 proc. poliklinikų ir apie 56 proc. ligoninių.

Aktyviausios buvo Šiaulių, Telšių, Panevėžio ir Tauragės apskritys, atnaujinusios pusę ir daugiau visų ambulatorinių, stacionarinių ir odontologijos paslaugų.

Anksčiau trečiadienį situaciją komentuodamas interviu Lietuvos radijui A. Veryga sakė, kad gydymo įstaigoms buvo duotas „protingas terminas“ atnaujinti įprastą veiklą.

„Viena dvyliktoji buvo labai svarbi priemonė, žinant, kad įstaigos niekaip nebuvo kaltos, kad joms teko apriboti paslaugų teikimą, atvirkščiai, jos turėjo didelį iššūkį prisitaikyti prie koronaviruso infekcijos. Bet laikas nestovi vietoje, infekcija daugiau mažiau suvaldyta, pacientai serga ne tik COVID-19, turi daugybę kitų ligų, ir buvo duotas pakankamai protingas terminas pasiruošti ir prisitaikyti“, – sakė A. Veryga.

Anot ministro, yra atvejų, kai gydymo įstaigos net nepateikia planų, kaip ruošiasi atnaujinti planines paslaugas, ir „tai yra visiškai netoleruotna situacija“.

„Mes nereikalaujam šimtu procentų atnaujint visų paslaugų teikimo apimčių, tai nėra realu, bet reikia pradėti jas teikti. Finansai paprastai buvo tas mechanizmas, kuris suveikdavo geriausiai, ir mes esame pasirengę jį pritaikyti“, – kalbėjo premjeras.