Kiekvienam prekybos centrui – po plastikinės taros supirkimo aparatą. Tokia po Seimą sklandanti idėja kelia šiurpą prekybininkams, nes nauja prievolė atneš dešimtis milijonų išlaidų.

Išspręs taršos problemas?

Prieš kelias dienas Seime buvo užregistruota Pakuočių ir pakuočių atliekų įstatymo pataisa, kuria norima įpareigoti pardavėjus surinkti ir surūšiuoti atliekas. Socialdemokratų frakcijos narė Birutė Vėsaitė siūlo didiesiems prekybos tinklams įsirengti plastikinės taros (PET pakuočių) supirkimo aparatus.

"Nerimą kelia miestų žaliųjų plotų ir gyvenamųjų namų kiemų, pakelių tarša plastmasiniais buteliais. Kitose ES valstybėse ši problema sprendžiama didesnėse parduotuvėse įrengiant plastmasinės taros (PET pakuočių) supirkimo už atlygį aparatus", – aiškinamajame rašte rašo Seimo narė B.Vėsaitė.

Taigi siekiant, kad atliekų rūšiavimas būtų dar efektyvesnis, ir skatinant gyventojų iniciatyvumą, būtų tikslinga parengti teisės aktus, numatančius prekybos centruose, prie jų ar kitose žmonių lankomose vietose įrengti plastikinės taros (PET) surinkimo už atlygį aparatus.

Taip pat parlamentarė siūlo išnagrinėti galimybę teisės aktais nustatyti plastikinės taros supirkimo tvarką, analogišką šiuo metu "gana neblogai veikiančiai stiklinės (butelių) taros supirkimo tvarkai".

Nenori papildomų išlaidų

Tokie siūlymai ant kojų sukėlė didžiuosius prekybininkus – jie pareiškė nesą pajėgūs įgyvendinti naują idėją. Marius Busilas, Lietuvos prekybos įmonių asociacijos vykdomasis direktorius, skaičiavo, kad vienas aparatas atsieitų apie 50 tūkst. litų, o kad jais apsirūpintų, visiems prekybininkams tektų sumokėti apie 30 mln. litų.

"Mažmeninės prekybos tinklai negali būti už viską atsakingi. Nežinau, ar Lietuva tokia turtinga ir gali iš švedų ar vokiečių pirkti tokius brangius aparatus. Abejoju, ar kiekvienas gyventojas norės už tokį patogumą susimokėti po 10 litų", – idėja nesužavėjo asociacijos atstovo.

Prekybininkai plastikinių butelių problemą siūlo spręsti neišradinėjant dviračio – esą gyventojus tereikia įpratinti rūšiuoti atliekas ir plastikinius butelius mesti į tam skirtus konteinerius.

"Toks būdas ir gyventojams būtų patogesnis, nes nereiktų jų kaupti namuose, o vėliau nešti į parduotuves. Kad žmonės atneštų plastikinius butelius iki aparato, reikia įvesti užstato sistemą, o ji kainuotų, brangtų produkcija", – įsitikinęs pašnekovas.

Apie tai jau kalbėta ir bendrame komunalininkų, prekybininkų, perdirbėjų susirinkime.

Šiuo metu Lietuvoje veikia vienintelis butelių supirkimo automatas, įrengtas sostinėje neseniai atidarytame suomių prekybos centre "Prisma".

Užstato sistema šlubuoja

Iš gyventojų surinkti plastikinę tarą bus nelengva užduotis, nes Lietuvoje jau trejus metus veikianti stiklinės taros užstato sistema pirkėjams dar pateikia nemalonių staigmenų.

"Neseniai į vieną didžiausių prekybos centrų nunešiau kelis maišus alaus butelių. Dalį jų priėmė, o kai kuriuos, pavyzdžiui, alaus "Volfas Engelman", liepė neštis atgal, nes šių nepriima. Tai juos teko išmesti į stiklo taros konteinerius. Tai kodėl alaus nusipirkti galiu, o priduoti butelių ne?" – piktinosi į redakciją paskambinęs Mindaugas.

Minėtą alų gaminančios bendrovės "Ragutis" direktorius Vytautas Meištas pripažino, kad tik rinkoje pasirodžius šiam gaminiui butelių nebuvo galima priduoti. Tačiau jau daugiau kaip pusmetį ši tara įtraukta į užstato sistemą – tai reiškia, kad visose parduotuvėse, kur šis alus parduodamas, turi būti priimama ir tara.

"Butelius superkame ir iš didžiųjų prekybos centrų, ir iš mažesnių. Šį kartą prekybininkai suklydo ir pirkėjas buvo suklaidintas. Negalime visų kontroliuoti ir garantuoti, kad tokių nesusipratimų nebus", – apgailestavo V.Meištas.

Skelbs telefoną

Aplinkos apsaugos specialistai tikina pastaruoju metu sulaukiantys tik pavienių skundų dėl užstato sistemos pažeidimų ir vienas kitas jų vis pasitvirtina. Esą beveik nėra atvejų, kad pardavėjams būtų skiriamos baudos, kurių dydis nuo 2,5 iki 5 tūkst. litų.

Vis dėlto Lietuvos aludarių gildijos vadovas Saulius Galadauskas pripažino, kad sulaukiama vartotojų skundų.

"Taros užstato sistema neveikia taip efektyviai, kaip tikėtasi. Valstybė sukūrė teisinę bazę, na, gal ne visai tobulą. Rezultatai būtų geresni, jeigu atsakingiau elgtųsi ir gamintojai, ir vartotojai, ir prekybininkai", – sakė aludarių atstovas.

Gamintojai, anot S.Galadausko, yra ypač suinteresuoti, kad buteliai būtų superkami, nes kai kurie jų panaudojami net iki 20 kartų: "Vartotojams būtų sunku priekaištauti, nors kai kurie jų butelius suverčia į bendrą atliekų konteinerį. Tačiau dar atsiranda prekybininkų, kurie suranda priežasčių ir atsisako priimti tuščią tarą."

Lietuvos aludarių gildija svarsto galimybę vėl paskelbti telefono numerį, kuriuo paskambinę vartotojai galėtų nurodyti prievolės nevykdančius prekybininkus.

Užstatas – ne kiekvienam buteliui

Aplinkos ministerijos Aplinkos kokybės departamento Užterštų teritorijų ir atliekų skyriaus vyriausioji specialistė Neringa Paškauskaitė pirkėjams, susiruošusiems priduoti butelius, pataria atkreipti dėmesį į stiklinės taros etiketę. Pakuočių, kurioms taikomas užstatas, etiketėje turi būti pavaizduotas depozito ženklas – specialus butelio paveiksliukas. Tik už taip pažymėtas butelius imamas 0,25 lito užstatas ir atiduodamas, kai tuščia pakuotė grąžinama pardavėjui.

Gėrimų gamintojai ar importuotojai turi informuoti, jeigu pageidauja pakuotę įtraukti į užstato sistemą. Kai tik butelių duomenys paskelbiami aplinkos ministro įsakyme, prekybininkai privalo tuos butelius priimti.

"Užstatas taikomas tik daug kartų naudojamiems buteliams. Jeigu tara naudojamas tik kartą, už ją užstatas neimamas ir tokio butelio prekybininkai nepriima", – aiškino N.Paškauskaitė.

Ministerijos atstovė įtikinėjo, kad gamintojai iš tiesų suinteresuoti surinkti tarą, ją išplauti ir panaudoti kelis kartus, nes tai pigiau, nei kaskart gaminti naujus butelius: "Jeigu buteliai neįtraukti į užstato sistemą, vadinasi, jų negalima panaudoti daug kartų. Dažniausiai vienkartiniai buteliai būna uždaromi netradiciškai. Matyt, sunku hermetiškai uždaryti jau kartą panaudotą butelį. Ne pagal teisės aktus gamintojai negalėtų."

Aplinkos ministerija yra parengusi įstatymo projektą, kuris įpareigotų užstatą taikyti ir vienkartinėms pakuotėms, tarp jų skardinėms ir plastikiniams buteliams. Vyriausybė projektui pritarė dar pernai gruodį, tačiau Seime šis klausimas dar nebuvo svarstytas. Net ir sulaukus parlamentarų pritarimo dar reiktų parengti nemažai įstatymo įgyvendinamųjų teisės aktų, kad nauja tvarka būtų pradėta įgyvendinti.