Plintant koronavirusui lietuviai pradeda taupyti, verslas prašo lengvatų

Todėl verslininkai norėtų, kad būtų atidėti mokesčiai, naujai reglamentuojamos atostogos, būtų leidžiama paprasčiau atleisti iš darbo.

Tuo metu kai kurie parlamentarai sako, kad dalis verslininkų pageidavimų yra hiperbolizuoti.

Mažėja prekybininkų, turizmo įmonių, vežėjų pajamos 

„Turizmas praktiškai yra sustojęs arba bestojantis. Tiek atvykstantis, tiek išvažiuojantis“, – ketvirtadienį Seimo Ekonomikos komiteto posėdyje aptariant koronaviruso padarinius šalies verslui bei ekonomikai įspėjo V. Sutkus.   

Pasak jo, „Linava“ pranešė, kad transporto įmonių įplaukos sumažėjo ik 50 proc., o kai kurių –  90 proc.

„Nemažai transporto įmonių dirba šiaurės Italijoje“, – sakė V. Sutkus. 

Jis atkreipė dėmesį į sumažėjusius pirkimus mažmeninėje prekyboje.

„Žmonės perka tik būtiniausius maisto produktus, bet ne pirmo būtinumo prekių stengiasi nebepirkti. (...) Žmonės padeda taupyti ir riboti vartojimą. Tai atsiliepia visiems nebūtiniems įsigijimams – namų apyvokos prekių, drabužių, kelionių, pramogų“, – kalbėjo jis.

Anot jo, traukiantis mažmeninei prekybai, sumažės biudžeto įplaukos iš pridėtinės vertės mokesčio.  

Jis taip pat siūlo valdžiai greičiau apsispręsti dėl paramos labiausiai kenčiantiems turizmo, transporto sektoriams.  

„Verslas neprašo dotacijų, bet norėtų mokesčių mokėjimo atidėjimų, naujo atostogų reglamentavimo, atleidimų iš darbo supaprastinimo“, – teigė V. Sutkus.  

Žmonės perka tik būtiniausius maisto produktus, bet ne pirmo būtinumo prekių stengiasi nebepirkti.

Turizmas nori laikinos pagalbos 

Lietuvos turizmo rūmų ir Nacionalinės turizmo verslo asociacijos prezidentė Žydrė Gavelienė parlamentarų prašė pagelbėti verslui laikinai, jos teigimu, dabar turizme dirba 48 tūkst. darbuotojų. 

Ž. Gavelienė valdžios prašo prisidėti prie išlaidų kompensavimo vartotojams, atšaukiantiems keliones ir viešbučių rezervacijas: „Turėtų būti sprendimas, iš kokio fondo pagelbėti verslams laikinai, kad vartotojams grąžinti pinigus. Jie gali susigrąžinti pinigus, bet turi būti numatytas protingas terminas“.

Ž. Gavelienė norėtų valstybės kompensacijų tiems turizmo sektoriaus darbuotojams, kuriems  būtų taikomos „dalinės prastovos arba dalinis nedarbas“: „Dalį atlyginimo dengia iš rezervo fondo“.

Prekybininkai: jokio naujo verslo reguliavimo 

Prekybos įmonių asociacijos vadovė Rūta Vainienė prašė nepriimti jokio naujo verslo reguliavimo.

„Jokių teisės aktų, kuriais sukuriami papildomi barjerai verslui. Jeigu galima moratoriumą naujiems verslo reguliavimams, iš kur jie beateitų – ar iš Seimo, ar iš kontroliuojančių institucijų“, – prašė ji. 

R. Vainienė siūlo peržiūrėti ir užsikrėtusių asmenų karantinavimo taisykles, nes dabar jos labai griežtos. 

„Jeigu logistikoje (užsikrėtimo – BNS) atvejis, tada visą pamainą pakeisti, karantinuoti reikėtų. Tada triktų aprūpinimas parduotuvių produktais. Gal darbdaviui leisti spręsti, kontaktus identifikuoti to asmens“, – kalbėjo ji.  

Tačiau ne visi parlamentarai pritarė verslininkams. 

„Kai kurie norai hiperbolizuoti, nes niekas ateities prognozuoti negali. Kiekvieną dieną viskas labai dinamiškai kinta ir nuo to priklauso daugelis sprendimų“, – pareiškė komiteto vadovas socialdarbietis Rimantas Sinkevičius 

Konservatorius Dainius Kreivys nesutinka, kad reikia kalbėti apie Darbo kodekso keitimus, susijusius su darbuotojų atleidimais.

„Mūsų tikslas yra išlaikyti kuo daugiau darbo vietų, (...) padėti verslui išlaikyti darbo vietas“,  – teigė jis. 

Valdžiai siūlo dialogą su bankais

D. Kreivys siūlo prisiminti, kokios nuolaidos ir išlygos šalies verslui buvo taikomos per prieš dešimtmetį vykusią krizę. Jis taip pat priminė „karštą“ Australijos pavyzdį, kada vartojimo skatinimui nutarta subsidijuoti socialiai pažeidžiamus gyventojus.

Verslo „priėjimo prie kapitalo“ klausimą D. Kreivys siūlo spręsti valdžiai pradedant dialogą su bankais.

„Aukščiausiame valstybės lygyje reikėtų sėsti ir kalbėtis su bankais ir žiūrėti, ko bankams reikia, kiek ir kokių garantijų reikia, gal „Invega“ galėtų suteikti“, –  teigė jis.

Parlamentaras Vyriausybei siūlo jau dabar galvoti apie galimybes valstybei daugiau skolintis.

„Atvejis visai yra kitas. Ne klestėjimas yra. Nepamaišys vienas kitas milijardas pasiskolintas“, – kalbėjo parlamentaras.

Mišriai Seimo narių grupei priklausantis Algirdas Butkevičius pareiškė, kad rezervo lėšų – 1,5 mlrd eurų – epidemijos padarinių likvidavimui ar švelninimui nebus galima panaudoti „plačiai“. 

„Vargu, ar tai bus įmanoma. Pagrinde bus tos lėšos nukreiptos fiskalinės politikos sureguliavimui, jeigu pajamos nebus gautos įvairiuose biudžetuose. Tai bus lėšos nukreiptos, kad nebūtų mažinami atlyginimai, pensijos, socialinės išmokos“, – komiteto posėdyje aiškino A. Butkevičius.

Peržiūrėti didesnį žemėlapį