Prasidėjus naujiesiems metams Lietuvoje neliko dar vienos kredito įstaigos – kredito unijos Vilniaus taupomosios kasos. Vis dėlto tai neprilygo šokui, kurį patyrė žmonės po dviejų bankų griūties.

Suviliojo palūkanos

Iki Lietuvos bankas paskelbė Vilniaus taupomąją kasą nemokia, ja pasitikėjo ir garsūs lauko reklamose besišypsantys sportininkai, ir vilnietis Adomas (tikrasis vardas redakcijai žinomas).

2008-aisiais tapti vienu iš Vilniaus taupomosios kasos indėlininkų jį "įkalbėjo" reklama, deklaruojami bendruomeniškumo pagrindai ir, žinoma, sunkmečiu aktualios solidžios palūkanos už indėlį.

"Tada dar buvo krizės pradžia, metinės indėlio palūkanos siekė gal 10 proc. Tai reiškia, kad per metus mano pinigai uždirbdavo apie 1000 litų", – skaičiavo jis.

Apie problemas unijoje Adomas išgirdo dar prieš kelerius metus, bet nei tai, nei prižiūrėtojų aptikti veiklos trūkumai pasitraukti nepaskatino. Kai Lietuvos bankas apribojo unijos paslaugų teikimą, pašnekovas prisiminė, kad jo indėlis apdraustas, todėl net blogiausiu atveju pinigų neprarastų, ir santaupų neatsiėmė.

"Man patiko bendruomeniškumo principas. Pajininkai ir nariai gali dalyvauti metiniuose susirinkimuose, susipažinti su veiklos ataskaitomis, tvirtinti vadovus. Žinoma, bendruomeniškumo buvo mažai – ateini į kredito įstaigą kaip ir į komercinį banką", – kalbėjo jis.

Unijos nebesirinks

Turėjęs pinigų viename komerciniame banke, kuris taip pat bankrutavo, Adomas pamažu visas santaupas sutelkė vienoje vietoje – Vilniaus taupomojoje kasoje. Kol "Indėlių ir investicijų draudimas" grąžins Adomui pinigus, vilnietis dairosi, kurie bankai siūlo didesnes nei 0 proc. palūkanas. Paklaustas, ar nesvarsto apie kitus būdus investuoti sutaupytus pinigus, jis sakė nesukaupęs sumos, už kurią galėtų įsigyti nekilnojamojo turto, todėl grįš į banką.

"Kaip tik ir taupau, automobiliui ar namui. Pasirinkimų nedaug – kojinėje pinigų nelaikysi. Be to, aš nusiteikęs konservatyviai: akcijomis nepasitikiu, man šis investavimo būdas primena loteriją – statyti santaupas ant raudono ar juodo langelio, – svarstė jis. – Suprantu, kad tai geras verslas unijoms, visų indėlininkai apdrausti. Todėl net ir aš, išgirdęs apie unijos griūtį, reagavau rimtai."

Adomas norėjo pasinaudoti galimybe gauti vienos iš kredito unijų – Grigiškių, Pareigūnų ir Vilniaus regiono – trumpalaikę beprocentę paskolą, kurią šios unijos paskelbė teiksiančios pajamas praradusiems Vilniaus taupomosios kasos indėlininkams, tačiau nusivylė sužinojęs, kad norėdamas pasiūlymu pasinaudoti turi tapti unijos nariu ir sumokėti pajų.

Klientai nesidomėjo bėdomis

Lietuvos banko antrą kartą ištaisyti veiklos trūkumus įpareigotos kredito unijos "Amber" administracijos vadovė Lina Petrauskaitė sakė, kad nepajuto susvyravusio narių pasitikėjimo ir nesulaukė panikuojančių klientų antplūdžio po Vilniaus taupomosios kasos bankroto.
"Po pirmųjų unijų bankroto pernai kilo didžiulis ažiotažas. Į mus kreipėsi daug klientų, tačiau po naujausiojo atvejo sujudimo nebuvo, viskas praėjo ramiai. Atrodytų, kad žmonės priprato, gal penki nariai pasidomėjo, kaip sekasi, bet jokio indėlių atsiėmimo ar rimtos baimės nepastebėjome", – sakė ji.