Didžiausias elektros chaosas Europoje sėja nerimą ir Lietuvoje Pereiti į pagrindinį turinį

Didžiausias elektros chaosas Europoje sėja nerimą ir Lietuvoje

2025-05-05 09:59

Praėjusią savaitę visoje Ispanijoje, Portugalijoje ir dalyje Prancūzijos dingo elektra. Dalis lietuvių susirūpino, kai pamatė, kas nutinka, kai šalyje nelieka elektros. Kaip ir dėl karo Ukrainoje, vėl padidėjo elektros kaupimo įrenginių pardavimai. Ispanijos atsijungimas buvo juntamas ir Lietuvoje. Teigiama, kad Lietuva taip staigiai be elektros neliktų, tačiau pripažįstama, kad elektros sistema niekada nebus saugi. Paradoksalu, bet kuo daugiau pajungiama naujų elektros šaltinių, tuo daugiau saugumo rizikų.

Didžiausias elektros chaosas Europoje sėja nerimą ir Lietuvoje
Didžiausias elektros chaosas Europoje sėja nerimą ir Lietuvoje / Scanpix nuotr.

Tai, kas nutiko ispanams pirmadienį, vadinama dienomis, kurios atsimenamos visą gyvenimą – kur žmogus buvo, ką veikė.

Tikrai prisimins ir viena šeima: kai dingus elektrai Ispanija ir Portugalija sustojo, įvyko gimdymas, ir kūdikis atkeliavo į pasaulį.

„Kaip tik vidury gimdymo įvyko užtemimas. Tiesą sakant, beveik nepastebėjau, nes, laimei, viskas vyko gerai. Dabar tai – tik istorija, kurią visada prisiminsime“, – sakė naujai iškepta mama.

LNK stop kadras.

Daliai žmonių be elektros stojo viskas. Neveikė ir bankomatai, tie, kas neturėjo grynųjų, negalėjo išsikviesti taksi, įsipilti degalų, nusipirkti maisto.

Stojo viešasis transportas, gamyklos, šviesoforai, parduotuvės, žmonės įstrigo liftuose.

Gal ne visi susimąsto, bet be elektros dingsta ir ryšys su pasauliu – nėra mobiliojo ryšio, interneto, neveikia televizoriai.

Ispanų policija į miestų gatves išsiuntė raitųjų pareigūnų.

Ispanijos ir Portugalijos atsijungimą pajautė visa Europa ir Lietuva. Tačiau, anot „Litgrid“, elektros dažnių svyravimai Lietuvoje buvo leistinos paklaidos ribose, todėl dėl to esą neturėjo nei dingti elektra, nei sugesti prietaisai.

„Lietuvoje nebuvo pastebėta kažkokių anomalijų tokio dydžio, kurios lemtų reikalingas aktyvacijas. Bet operatorius „Litgrid“ yra įsigijęs, pasiruošęs rezervus“, – teigė „Litgrid“ strategijos departamento vadovas Paulius Kozlovas.

LNK stop kadras.

Dalis lietuvių suskubo apsirūpinti, jei nutiktų kaip Ispanijoje.

„Žmonės labiau susidomėję ir perka generatorius, taip pat mobiliųjų ir kitų įrenginių, vadinamuosius powerbankus“, – pasakojo Pigu.lt komunikacijos vadovas Nerijus Mikalajūnas.

Viena didžiausių internetinių parduotuvių veikia Baltijos šalyse ir Suomijoje. Pastarieji reagavo kitaip.

„Generatoriai labiau populiarūs tapo Suomijoje. Lietuvoje – panašiai kaip ir visada jų pardavėme, bet Suomijoje pardavimai tikrai ženkliai šoko. O Lietuvoje žmonės susirūpino savo mobiliaisiais įrenginiais“, – tvirtino N. Mikalajūnas.

Pardavėjai atkreipia dėmesį, kad didelė dalis lietuvių elektros generatoriais ir baterijomis jau apsirūpinę anksčiau.

„Jau ketvirti metai karo Ukrainoje – bangų buvo ne viena ir ne penkios“, – teigė N. Mikalajūnas.

Elektros sistemą ekspertai kartais palygina su ežeru: jei išsiurbsi daug vandens viename krante, pribėgs vandens iš kito kranto – neatsiras duobė.

Elektros operatorių darbas – užtikrinti balansą, kad tiek elektros, kiek suvartojama, būtų ir pagaminama.

LNK stop kadras.

Visgi yra ribos – jei elektros gamybos ar vartojimo duobė bus per didelė, operatorius nesuvaldys. Taip ir galėjo nutikti Ispanijoje.

„Saulės ir vėjo elektrinės Pirėnų pusiasalyje dabar sudaro didžiąją dalį elektros gamyboje. Netgi buvo dienų, kada vien tik atsinaujinanti energija tenkino visus poreikius. Tikrai manau, pasimokysime, kai gausime atsakymus, kas kaltas, suprasdami, kad irgi plėtojame savo sistemą panašia kryptimi“, – aiškino energetikos ekspertas Vidmantas Jankauskas.

Anot „Litgrid“, ispanų išvados bus svarbios kiekvienai šaliai – iš naujo įsivertinti ribas, kokie svyravimai dar yra suvaldomi.

„Suskaičiuoja ribą, kuriai dar esame pasirengę disbalansą atstatyti, kuris gali atsirasti dėl įvairiausių priežasčių“, – pasakojo „Litgrid“ strategijos departamento vadovas Paulius Kozlovas.

Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:

 

Anot „Litgrid“, Lietuva taip staigiai neliktų be elektros, kaip liko Ispanija, nes jie su Europa susijungę tik per Prancūziją, o Lietuva – per Švediją, Lenkiją, Suomiją.

„Gedimai ir problemos turėtų pasireikšti išskirtinai Lietuvoje, vienu metu, labai didelei daliai infrastruktūros. Tuo metu dar reikėtų, kad jungtys, kurių turime labai daug, būtų neprieinamos“, – kalbėjo P. Kozlovas.

Ispanijoje neatmesta kibernetinė ataka. Paradoksalu, bet kuo daugiau naujų elektros gamybos šaltinių, tuo daugiau ir rizikų.

Ir Lietuvoje saulės ar vėjo elektrines stato privatūs investuotojai. Viena įmonė pastato, kita valdo, dar kita – prižiūri. Viskas pajungta prie interneto. Valstybės reguliuotojai gali net nežinoti, kas turi galimybę pasiekti jėgainių valdymą.

„Integracija, kokią turime dabar yra su tam tikrais generacijos šaltiniais, kurie visiškai valdomi per cloudą. Kartais sunku pasakyti, kas turi prieigą ir kas valdo įrangą“, – teigė P. Kozlovas.

Ispanai tyrimo nebekomentuoja. Pastarosiomis dienomis tyrėjų dėmesys nukrypo į konkrečią energetikos kompaniją, kuri neigia turėjusi problemų. Atskirą tyrimą pradėjo ir tarptautinė elektros operatorių organizacija.

Naujausi komentarai

Komentarai

  • HTML žymės neleidžiamos.

Komentarai

  • HTML žymės neleidžiamos.
Atšaukti
Komentarų nėra

Daugiau naujienų