– Ar turbulencija pavojinga?

– Turbulencija yra normalus reiškinys, bet tokios jos pasekmės, kokias matėme iš paskutinių dviejų įvykių, yra itin retos.

– Ar dažnai lėktuvai pakliūva į turbulencijos zoną? Ar pilotai gali numatyti tas zonas?

– Taip, pakliūva, į jas gali pakliūti ir kiekvieno skrydžio metu. Tai yra vėjo blaškos. Tačiau jos nėra sudėtingos, pilotai dažniausiai tai mato radaruose, esančiuose pilotų kabinoje. Skrydžio metu lenkiant debesį, galima užkabinti kokią mažą dalį debesies ir nežinosi, kokio stiprumo gali būti vėjo blaška.

– Tai galima ją numatyti, bet neaišku, kokio stiprumo ji bus ir kokios bus pasekmės, ar ne?

– Yra galimybė ir nenumatyti turbulencijos. Yra tokia siauro vėjo srovė, lietuviškai ji vadinasi sraujymė. Ji dažniausiai yra tikėtina. Iš piloto kabinos jų nesimato, bet žemėlapiuose, kuriuos pilotai tikrina prieš skrydį, jos matomos. Pilotai mato, kokiose zonose, kokiose šalyse tų sraujymių yra daugiau. Taigi galima numatyti, kad bus turbulencija. Tačiau yra trečioji kategorija, kurios negalima numatyti, nes ji gali susidaryti nuo virš tavęs praskridusio lėktuvo. Jei virš tavo lėktuvo paskrenda didelis lėktuvas, didesnis už tavo, jis sukuria tam tikrų vėjo bangų, kurios yra nenumatomos. Dažniausiai mūsų skrydžio valdymo žmonės reguliuoja lėktuvus, kad jie skirtų vienas nuo kito tinkamu atstumu ir išvengtų kito lėktuvo sukeltų vėjo blaškos efektų.

Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:

– Kur jų dažniau pasitaiko?

– Sunku pasakyti, kur dažniau. Tačiau, tarkime, virš Indijos vandenyno, visoje Azijos dalyje tai yra labai dažnas reiškinys. Pažiūrėjus į žemėlapį, toje vietoje matyti didelė debesų, kurie savo viduje gali turėti galingų audrų, tikimybė. Taip pat ir sraujymių tikimybė ten yra didesnė. Tačiau jų yra ir skrendant iš Vilniaus į Varšuvą.

– Tai tokio stiprumo turbulencijos, kurios įvyko per pastarąsias dvi savaites, yra reti reiškiniai?

– Itin reti reiškiniai. Prieš mūsų pokalbį patikrinau pasaulinę statistiką, per dešimt metų tokių nelaimingų įvykių, kurie nutiko dėl turbulencijos, buvo apie 180. Nežuvo nė vienas, tiesiog buvo tam tikrų mažų sužeidimų. Taigi jų vyksta, bet jų nėra drastiškai daug.

– Tiesa ar mitas, kad turbulencija yra pavojingesnė didesniems lėktuvams?

– Mitas, nes didesnis lėktuvas yra stabilesnis, jis stabiliau perneša vėjo blaškas, kurių pasitaiko skrydžio metu.

– Per paskutinį tokį įvykį nukentėjo ir įgulos narių, ir keleivių. Ką turėtų žinoti keleiviai, jei lėktuvas patenka į turbulencijos zoną?

Didesnis lėktuvas yra stabilesnis, jis stabiliau perneša vėjo blaškas, kurių pasitaiko skrydžio metu.

– Svarbu yra prisisegti saugos diržus. Šiaip rekomenduojama visada būti prisisegus diržu, net jei kapitonas ir išjungia saugos diržų ženklą skrydžio metu. Geriau būti juo prisisegus visą kelionės laiką, nors tai ir nepatogu, nes, kaip ir kalbėjome, turbulencijos gali būti netikėtos ir jų stiprumą kartais sunku nuspėti.

– Kas gali nutikti keleiviams, kurie nėra prisisegę diržu?

– Matome, kad gali būti įvairių susižalojimų, nusibrozdinimų, gali būti sutrenkta galva. Tačiau priklauso ir nuo to, kiek esi laimingas, kitaip tariant, lucky. Gali būti, kad tau nieko nebus, o gali būti ir sužeidimų, priklausomai nuo to, ar tu esi vienas, ar šalia kažkas yra, ar kažką laikai, ar imi kokį daiktą, kur esi, jei eini kabina, gali užkliūti, pargriūti. Tos traumos būna smūginės.

– Bendra rekomendacija keliaujantiems ar besiruošiantiems keliauti...

– Visada būti prisisegus diržu ir, be abejo, klausyti įgulos nurodymų, tiek palydovų, tiek skrydžio pilotų.