„Kas liečia nepakankamą (žemės – ELTA) perdavimą savivaldybėms, sutinku, tai yra labai didelė problema ir pavasario sesijoje ateisime su sprendimais, kurie tikslins ir tvarkys tą reformą. Taip pat su Lietuvos savivaldybių asociacija susitiksime, jų pasiūlymus į tai integruosime, tai čia sprendimai bus neužilgo“, – šią savaitę Kaimo reikalų komiteto posėdyje kalbėjo P. Poderskis.

Posėdžio metu kilo klausimų ir dėl NŽT pavaldumo, o parlamentaras Bronis Ropė svarstė, ar tarnybos nereikėtų grąžinti Žemės ūkio ministerijai (ŽŪM). Vis dėlto P. Poderskis pabrėžia – svarbiausia yra ne tarnybos pavaldumas, o tai, ar ji tinkamai veikia.

„Svarbiausia, kad tarnyba veiktų, o kas ją valdo, tai yra antraeilis klausimas. Dedame visas pastangas, kad taip ir būtų, kad Tarnyba veiktų, ir kad procesai būtų skaidrūs ir greiti“, – tvirtino P. Poderskis.

„O dėl ateities – kviesime visus palaikyti įstatymų pakeitimo projektus, kuriuos atnešime į Seimą, būtent dėl tam tikrų funkcijų sutvarkymo ir palengvinimo, kad visiems būtų tie procesai sklandesni“, – pridūrė jis.

Ministras taip pat žadėjo spręsti valstybinės žemės nuomos problemas. Jo teigimu, procesas vyksta per lėtai, o tai lemia ne tik NŽT vėlavimas rengti projektus, bet ir nepakankamai efektyvus savivaldybių darbas.

„Šitą problemą irgi žinome, mes dabar rengiame pasiūlymus, kaip galėtume tai pakeisti, bet kai kur tuos sprendimus dėl žemės nuomos ne tik NŽT vėluoja parengti, bet ir savivaldybės vėluoja priimti dėl to, kad negalima perįgalioti iš tarnybos į administraciją šitų sprendimų atlikti“, – aiškino P. Poderskis.

„Mūsų tikslas yra, kad žemę būtų galima išsinuomoti, gauti iš jos pajamų, kad ji būtų dirbama, ir kad nebūtume įklimpę biurokratijoje metų metais“, – sakė jis.

Aplinkos ministras tikino, kad šiuo metu NŽT skiriamas didelis dėmesys, ir žadėjo artimiausiu metu paruošti sprendimus, kaip institucijos funkcijos galėtų būti taisomos.

Mūsų tikslas yra, kad žemę būtų galima išsinuomoti, gauti iš jos pajamų, kad ji būtų dirbama.

„Apskritai NŽT tikrai išgyvena sudėtingą laikotarpį. Tie procesai, kurie vyksta, tai mes matome kaip reikėtų juos taisyti ir tobulinti, kad ir savivaldybėms būtų patogiau dirbti, ir kad paslaugos būtų suteikiamos. Dabar aukščiausiu prioritetu iš ministerijos skiriame dėmesį NŽT vadovybei ir tikrinam kaip jie savo įsipareigojimus vykdo“, – pažymėjo P. Poderskis.

ELTA primena, kad 2023 metais Seimas priėmė vadinamojo dviejų etapų žemės politikos pertvarką. Jos metu Aplinkos ministerija iš Žemės ūkio ministerijos perėmė žemės valdymo ir naudojimo funkcijas, jai tapo pavaldi Nacionalinė žemės tarnyba (NŽT).

Savivaldybėms buvo patikėta valdyti valstybinę žemę jų miestų ir miestelių administracinėse ribose, o valstybinės žemės naudojimo priežiūra atlieka Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija (VTPSI).

Savivaldybėms atiteko maždaug 120 tūkst. hektarų valstybinės žemės valdymas, jos taip pat yra perėmusios dalį NŽT funkcijų ir savarankiškai sprendžia žemėtvarkos klausimus.