Politikams nerūpi nei vaikai, nei studentai

Valdančiosios daugumos viešai demonstruojamas susirūpinimas visuomenės gerove bei blogėjančia demografine padėtimi lieka tuščiomis deklaracijomis. Štai ir paskutiniajame savo posėdyje Vyriausybė nutarė padidinti valdininkų skaičių 179 papildomais etatais. O minimalus gyvenimo lygis (MGL), pagal kurį skaičiuojamos vienkartinės išmokos gimus vaikui, vaiko auginimo bei globos pašalpos, stipendijos ir kt, jau aštuonerius metus lieka nepakitęs.

Neindeksuojamas MGL

Jau beveik aštuonerius metus, nuo 1998 m. gegužės, oficialus ir taikomas minimalus gyvenimo lygis (MGL) Lietuvoje yra 125 litai.

Pagal Gyventojų pajamų garantijų įstatymą minimalų gyvenimo lygį tvirtina Seimas Vyriausybės teikimu ne rečiau, kaip kas penkeri metai. Minimalų gyvenimo lygį indeksuoti patikėta Socialinės apsaugos ir darbo ministerijai (SADM). Tai turėtų būti daroma atsižvelgus į Statistikos departamento apskaičiuotą ir kas ketvirtį skelbiamą suvestinį vartojimo kainų indeksą, bet ne rečiau kaip kartą per metus.

Tačiau nuo 1998 metų MGL nėra nė sykio indeksuotas.

Indeksavus minimalų gyvenimo lygį, turėtų kisti ir kai kurios išmokos (stipendijos, algos, pensijos, socialinės pašalpos). Žinia, gimus vaikui, mokama 8 MGL dydžio pašalpa, kuri lygi 1000 Lt. Tačiau, jei būtų padidintas MGL, didėtų ir išmoka. Didesnę paramą gautų ir šeimos, auginančios vaikus iki 3 metų. Didėtų ir studentų stipendijos.

Formaliai viskas teisinga?

Valdininkų teigimu, MGL turėtų būti indeksuojamas, jei infliacija viršytų 10 proc. ribą. Tačiau oficiali infliacija, Statistikos departamento duomenimis, nuo 1998 metų tesiekia 6,7 proc.

„Formaliai žiūrint, jokie įstatymai nepažeisti ir MGL didinti nėra būtinybės. Tačiau realiai per tuos metus daug kas pabrango. Pirmojo būtinumo maisto produktai – taip pat“,- sakė nenorėjęs prisistatyti Vyriausybės darbuotojas.

Apie realiai išaugusias išlaidas liudija ne vienas Vyriausybės sprendimas.

Bazinė mėnesinė alga nuo 2004 m. gegužės padidėjo 10 Lt - nuo 105 Lt iki 115 Lt. Minimali alga nuo 1998 metų taip pat padidėjo - nuo 430 Lt iki 550 Lt, pagrindinis neapmokestinamasis pajamų lygis didėjo - nuo 214 Lt iki 290 Lt. Valstybės remiamos pajamos ir tos nuo šių metų vasario buvo padidintos – nuo 135 Lt iki 165 Lt. Atrodytų, politikai su socialdemokratinės pakraipos Vyriausybe išties stengiasi, kad paprastiems žmonėms būtų geriau.

Vienas pagrindinių bazinių dydžių, kuris sutrumpintai vadinamas MGL, neindeksuojamas iki šiol.

Na, o SADM socialinės statistikos analizės lentelėje skaičiuojamas MGL yra beveik dukart didesnis - 216,7 Lt. Neišmanėliams kyla klausimas, o gal tai ir yra tas realusis skaičius, kurį pasiekti niekaip neužtenka politinės valios?

Tačiau šios ministerijos specialistai ginasi, esą pastarasis skaičius nėra oficialus dydis ir tenaudojamas įvairiems moksliniams tyrimams.

Didinimas – tik simbolinis

Pasak Vitos Safjan, Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (SADM) Socialinės politikos analizės ir prognozavimo departamento direktorės, jei ir būtų nutarta didinti MGL, toks sprendimas būtų labiau simbolinis:

„Nėra net kalbos, kad MGL galėtų didėti 20 ar net 10 litų. Jei ir būtų nuspręsta jį didinti, tai tik keliais litais,- sakė V. Safjan. - Pavyzdžiui, MGL padidinus vos vienu procentu, arba 1,25 Lt, per metus papildomai biudžete tektų surasti per 7 mln. Lt.”

2005 m. šeimų, auginančių ir globojančių vaikus, išmokoms skirta apie 300 mln. Lt.

V. Safjan paaiškino, kad MGL sudarantys 125 litai apskaičiuoti pagal minimalias produktų, kurių užtektų vienam žmogui per mėnesį gyvybei palaikyti, kainas ir suderintas su Sveikatos apsaugos ministerijos specialistų rekomendacijomis.

Skursta beveik kas šeštas

Tuo tarpu santykinė skurdo riba, Statistikos departamento duomenimis, 2004 m. buvo dar didesnė – ji siekė 326,1 lito vienam ekvivalentiniam vartotojui per mėnesį (per dieną –10,7 lito).

Tai reiškia, kad vienišas asmuo laikomas gyvenančiu santy