Pramonininkai: problema, kad nėra jokio politinio sprendimo, kaip reikėtų indeksuoti kainas

„Tiek, kiek mes ir asociacijos rašė raštų ir kreipėsi į atskiras ministerijas ir Viešųjų pirkimų tarnybą, tai atsakymas yra vienas paprastas, kad ministerijos turi susispausti, kažkurių projektų neįgyvendinti, o iš tų lėšų kompensuoti indeksavimą“, – trečiadienį Seimo Ekonomikos komiteto diskusijoje dėl kainų indeksavimo problemų viešųjų pirkimų sutartyse teigė D. Rimašauskaitė.

Ji sako, kad įstatymai leidžia peržiūrėti kainų indeksavimą, tačiau perkančiosios organizacijos atsisako tą daryti remdamosi tuo, kad neturi finansų.

Įmonės bus priverstos stabdyti projektus ir nutraukti sutartis dėl vienos paprastos priežasties – apyvartinių lėšų neturėjimo.

„Niekas neneigia, kad kainas reikia indeksuoti, bet problema, su kuria šiandien susiduriame, yra ta, jog nėra jokio politinio sprendimo tą padaryti. Yra tik atskiri atvejai, kai savivaldybės sutiko tas kainas indeksuoti, visa kita yra pakibę“, – tvirtino D. Rimašauskaitė.

LPK prezidento patarėja tvirtino, kad situacija yra tokia, kad asignavimų valdytojai turi priimti sprendimus dėl indeksavimo. Anot jos, kol kas sprendimų nebuvimas veda to link, kad sutartys bus nutrauktos.

„Dar praeis koks mėnuo, ir įmonės bus priverstos stabdyti projektus ir nutraukti sutartis dėl vienos paprastos priežasties – apyvartinių lėšų įmonės jau neturi. Esant tokiai situacijai ir netikrumui, avansu niekas joms medžiagų neduoda, vadinasi, jos turi mokėti 100 proc. už medžiagas, taip pat yra mokesčiai, atlyginimai darbininkams“, – sakė D. Rimašauskaitė.

A. Romanovskis: jeigu mes sutariame, kad čia politinis klausimas, galime jį spręsti politiškai

Lietuvos verslo konfederacijos (LVK) prezidentas Andrius Romanovskis tuo tarpu aiškina, kad visos institucijos daugmaž sutaria, kad indeksuoti kainas reikia, tačiau procesas nevyksta. Jis Ekonomikos komitetui siūlė priimti protokolinį sprendimą ir pavesti Vyriausybei sudaryti trišalį susitarimą dėl principų, kaip turėtų būti sprendžiama situacija dėl kainų indeksavimo.

„Jeigu mes galėtume pasidaryti ir pavesti, kad atsirastų trišalis susitarimas dėl principų, kaip tai turi būti vykdoma šioje srityje, tada ir perkančiosioms organizacijoms būtų lengviau suprasti akcininko lūkesčius. Jeigu mes kalbame apie pagrindinius asignavimų valdytojus kelių sektoriuje, akcininkas yra Susisiekimo ministerija. Tai ji, kaip akcininkas, turi nurodyti lūkesčius savo įmonėms“, – sakė A. Romanovskis

A. Romanovskis / D. Labučio / ELTOS nuotr.

LVK prezidentas mano, kad atsiradus susitarimui, jis galėtų būti kaip bandomasis pavyzdys, kaip ne tik kelių, bet ir kiti sektoriai galėtų spręsti kainų indeksavimo problemą. Jeigu nebus tokio dokumento, politinės valios išraiškos, anot jo, tada procesas nevyks.

„Mano lūkestis, kad komitetas šiandien pavestų remiantis parlamentine kontrole Susisiekimo ministerijai pasiekti susitarimą su verslu ir kviesti tuo pačiu prisijungti savivaldą, kad toks dokumentas atsirastų“, – tvirtino A. Romanovskis.

Finansų ministerija: neatmetame indeksavimo, bet jis negali būti centralizuotas

Indeksavimo, kaip susidariusios situacijos sprendimo būdo, neatmeta ir Finansų ministerija. Finansų viceministras Gediminas Norkūnas aiškina, kad indeksavimas yra galimas, bet jis neturi būti centralizuotas. Pasak jo, perkančioji organizacija turi įvertinti to pagrįstumą ir priimti sprendimą dėl indeksavimo bei dėl indeksuoto projekto finansavimo.

„Mūsų vertinimu, centralizuotas sprendimas yra neįmanomas. Statybininkų asociacijos buvo pateiktas prašymas numatyti rezervą, tai tiesiog norėjau priminti, kad kažkada statybos rangos darbams rezervas buvo numatytas, įteisintas. Tiesiog faktai parodė, kad buvo piktnaudžiaujama tuo rezervu. Pirkimų apimtis buvo numatoma vienokia, pasirašoma pirkimo sutartis, vėliau numatomi papildomi darbai ir panaudojamas tas rezervas“, – Seimo Ekonomikos komiteto diskusijoje teigė G. Norkūnas.

Jis aiškina, kad kiekvienas pabrangimas ir rangovo pareiškimas apie tai, kad jis susiduria su nepalankia situacija ir atitinkamai turėtų būti projekto vertė indeksuojama, turi būti patikrintas, įvertintas visų proceso dalyvių bei tuomet įvyktų kreipimasis dėl sprendimo.

„Jeigu mes pasakome, kad reikia 200 mln. eurų, tai taip pat nieko nesprendžia, nes vis tiek perkančioji organizacija privalo prisiimti atsakomybę, įvertinti situaciją, reikalavimo pagrįstumą ir tuomet priimti sprendimą dėl indeksavimo“, – tvirtino finansų viceministras.

VPT: indeksavimas yra galimas pagal teisės aktus

Viešųjų pirkimų tarnybos (VPT) direktoriaus pavaduotojas Arūnas Siniauskas diskusijos metu pažymėjo, kad į kiekvieną situaciją, kurioje siekiama taikyti indeksavimą, reikia žiūrėti individualiai. Pasak jo, jeigu kažkokie sprendimai tinka 80 proc. pirkimų, tai gali netikti likusiems 20 proc.

„Indeksavimas yra galimas pagal teisės aktus. Reikia žiūrėti kiekvieną konkrečią sutartį ir čia labiau įžvelgiame laisvę ir pasirinkimo galimybę tiek pirkimo vykdytojams, tiek tiekėjams atrasti sprendimą“, – sakė A. Siniauskas.

A. Siniauskas / D. Labučio / ELTOS nuotr.

ELTA primena, kad statybos ir kelių tiesimo įmonės penktadienio vidurdienį pusdieniui buvo sustabdžiusios darbus valstybinės reikšmės ir visuomeninės paskirties objektų statybvietėse ir keliuose. Lietuvos statybininkų asociacijos ir asociacijos „Lietuvos keliai“ inicijuota akcija „#stabdome statybą“ siekta atkreipti dėmesį į Vyriausybės ir jai pavaldžių įstaigų – perkančiųjų organizacijų – nenorą ir delsimą imtis veiksmų dėl drastiškai pabrangusių žaliavų indeksuoti statybų kainas arba ieškoti kitų sprendimų, kurie bendrovėms padėtų išvengti nuostolingos veiklos tęsiant darbus pradėtuose projektuose.

Statybos pusdieniui buvo stabdomos maždaug aštuoniasdešimtyje statybos objektų visoje Lietuvoje. Skaičiuojama, kad Vyriausybei nesiimant koordinuotų veiksmų problemai spręsti, artimiausiu metu gali nutrūkti daugiau nei 150 valstybės objektų statybos visoje Lietuvoje, kurių projektų vertė – daugiau nei 300 mln. eurų.