Anglų kalbos mokytoja Sigita mokykloje dėsto ketvirtus metus. Nors atlyginimas šiemet augo, realiai mokytoja to nepajuto.

„Reikia naudoti įvairius aktyvius mokymosi metodus, sudominti mokinius, reikia ruoštis labai daug, o atlyginimas tikrai to neatspindi“, – teigė ji.

Kūno kultūros mokytojui irgi nepakanka švilptelėti švilpuku, kad gyvenimas pagerėtų. Aštuonerių metų patirtį sukaupęs Dainius į rankas uždirba 100 eurų daugiau nei prieš metus, tačiau kasdienės išlaidos prašosi daugiau.

„Būtų labai gerai atostogoms, bet turiu vaikų, yra ir būreliai, šeimyninės išlaidos, paskolos, viskam reikia pinigų“, – sakė fizinio ugdymo mokytojas Dainius.

LNK stop kadras.

„Sodros“ duomenimis, pedagogų ir gydytojų atlyginimai per metus augo sparčiausiai iš visų profesijų. Prisidėjo ir valstybės pastangos kelti viešojo sektoriaus algas.

„Iš pašaukimo patinka būti mokytoja, tai nematuoju to pinigais, dirbu mokytoja dėl to, kad patinka pati idėja ir mintis“, – kalbėjo pradinių klasių mokytoja Ugnė.

Mokytojo uždarbis į rankas vidutiniškai didėjo 130 eurų – iki 1 tūkst. 317 eurų. Bet progimnazijos direktorius sako, kad tokiu atlygiu daug jaunų žmonių neprišauksi.

„1,3 tūkst. eurų atlyginimo gauna žmogus, iki 5 metų stažo, dirbantis apie etatą, jau tiek į rankas uždirba, bet, aišku, tas netenkina jauno žmogaus ir galbūt jo poreikiai yra dideli“, – aiškino Vilniaus kunigaikščio Gedimino progimnazijos vadovas Rimantas Remeika.

„Sodros“ duomenimis, šiemet vidutinės darbo pajamos į rankas pasiekė 1 tūkst. 424 eurus. Per metus jos padidėjo 110 eurų, arba kiek daugiau nei 8 proc.

„Darbo užmokesčio augimui poveikį darė nuo metų pradžios didinta minimali mėnesinė alga – 12 proc., bei sparčiau didintas darbo užmokesčio fondas viešojo sektoriaus darbuotojams“, – tikino „Sodros“ Statistikos, analizės ir prognozės skyriaus patarėja Kristina Zitikytė.

Tačiau algos jau auga lėčiau, nebe dviženkliais tempais, kaip anksčiau. Pavyzdžiui, prieš metus pajamos didėjo 11 proc., prieš dvejus – 15 proc.

„Nebematysime 10 ir daugiau procentų augimo, nes produktyvumas taip sparčiai neauga“, – sakė Lietuvos verslo konfederacijos viceprezidentas Marius Dubnikovas.

Neguodžia ir tai, kad realus pajamų augimas – tik 4 proc., ir tai lemia vėl kylančios kainos.

„Infliacija įsibėgėjo, nuo šių metų pradžios stebime gerokai virš 3 proc., net 3,6 proc. siekiančią metinę infliaciją, ir ji šiemet išliks aukštesnė“, – teigė „Artea“ banko vyriausioji ekonomistė Indrė Genytė-Pikčienė.

Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:

O ir toje pačioje šalyje, pasirodo, atlyginimai gali skirtis net penkis kartus. Gerai tik tai, kad nuo praėjusių metų pajamų nelygybė išlieka ta pati.

„Manęs tai nestebina absoliučiai. Jei turi kvalifikaciją – atlyginimas didesnis“, – aiškino M. Dubnikovas.

Penktadalis mažiausiai uždirbančių vidutiniškai gauna 650 eurų į rankas, o penktadalis daugiausiai uždirbančių gyventojų – apie 3 tūkst. 170 eurų į rankas.

„Kada uždirbamos didžiausios pajamos – būna vadovaujančios pozicijos, gydytojų atlyginimai. Kada kalbame apie mažiausias – nekvalifikuotas darbas, kuris apmokamas mažiausiai“, – pasakojo „Sodros“ Statistikos, analizės ir prognozės skyriaus patarėja.

Tačiau kas stengiasi uždirbti, o kas šalyje darbo net kratosi. Anot „Sodros“, daugiausia nedarbo išmokos gavėjų – jauni žmonės iki 25 metų.

„Vadinamų nedarbo spąstų problema, kuri leidžia naudotis susiklosčiusia padėtimi, išnaudoti tam tikras išmokas, paramos schemas ir programas, ji atitinkamai nemotyvuoja kibti į darbo rinką“, – tikino „Artea“ banko vyriausioji ekonomistė.

Tuo metu kas aštuntas pensininkas vis dar dirba.