Anot jo, tokia situacija susidariusi dėl to, kad žmonės neretai labiau linkę gauti pašalpą, o ne dirbti už šiek tiek didesnį atlyginimą.

– „Eurostat“ praneša, kad nedarbas Lietuvoje vasarį buvo 8,3 proc. didesnis nei Europos Sąjungos vidurkis. Skelbiama, kad vasario pabaigoje Lietuvoje darbo neturėjo 122 tūkst. gyventojų. Kas daroma? Ar yra vilčių, kad situacija keisis?

– Bent jau vasario mėnesį Lietuvos darbo biržoje buvo užregistruota beveik 24 tūkst. laisvų darbo vietų. Turime paradoksalią situaciją, kad gana didelis žmonių kiekis nedirba, bet darbo rinkoje yra didelė įvairių profesijų pasiūla įvairiausiuose sektoriuose: prekybos, statybos, transporto, logistikos, administracinio aptarnavimo ir kt.

Turbūt pirmiausia reikėtų ieškoti priežasčių mūsų socialinės paramos sistemoje, kuri vis dar neskatina įsilieti į darbo rinką. Gyvenant iš socialinės paramos ir gavus darbo pasiūlymą, už kurį darbo užmokestis galbūt nėra toks didelis, kokio žmonės tikisi, finansiniai praradimai, atsisakius to pasiūlymo, nėra tokie dideli. Žmonėms atrodo, kad neapsimoka dirbti.

Gyvenant iš socialinės paramos ir gavus darbo pasiūlymą, už kurį darbo užmokestis galbūt nėra toks didelis, kokio žmonės tikisi, finansiniai praradimai, atsisakius to pasiūlymo, nėra tokie dideli. Žmonėms atrodo, kad neapsimoka dirbti.

– Ar reikia didinti atlyginimus, ar spręsti pašalpų gavimo sistemos problemas?

– Ir viena, ir kita. Dėl pašalpų sistemos jau ne kartą kalbėjome, kad pašalpa negali būti nutraukiama žmogui įsiliejus į darbo rinką. Tai turi būti tęstinis mokėjimas arba turi būti pereinamas laikotarpis, kai žmogus būtų skatinamas pačioje darbo rinkoje integruotis, sugebėti pragyventi savarankiškai. Staigus socialinės paramos nutraukimas duoda jau minėtą rezultatą. Ši sistema tikrai keistina.

Dėl darbo užmokesčio viskas vėlgi natūralu – norint kelti atlyginimus, verslas privalo turėti iš ko tai daryti. Galų gale, turėtų būti galimybė konkuruoti ne pigesne darbo jėga eksporto rinkose, o darbo našumu. Todėl investicijos į procesus, modernizavimą, technologinį atnaujinimą yra labai svarbios. Tada tikrai galėtų būti keliamas darbo užmokestis. Jis galėtų kilti ir nebūtų baimės, kad eksportuojama produkcija tampa nekonkurencinga.

– Sakote, kad situacija keistina, bet ar atliekami konkretūs veiksmai?

– Be abejo. Socialinės apsaugos ir darbo ministerija, Ūkio ministerija, visa vyriausybė numačiusi konkrečius darbus, kas galėtų paskatinti, kaip minėjau, technologinį atsinaujinimą, darbo našumo kilimą ūkyje. Lygiai tas pats daroma kalbant apie visos socialinės paramos sistemos peržiūrėjimą.

– Tai kol kas kalbatės?

– Aš kalbu su jumis, o ministerijos dirba.