„Planai yra mėginant derinti Europos Sąjungos politikos ir priimtų sprendimų sąlygotus kuro kainų šuolius (palyginti su kaimyninėmis šalimis – BNS), kurie nusimato nuo 2028 metų. Jei niekas nebus daroma, tikrai kuro kainų šuolis bus gana dramatiškas“, – trečiadienį žurnalistams sakė G. Paluckas.

„Todėl šnekame ir su Baltijos valstybių premjerais, ir Lenkija yra išreiškusi pageidavimų ir prašė Europos Komisijos, jog būtų atidėta taip vadinamų apyvartinių taršos leidimų sistemos pertvarka. Tai sąlygotų tikrai drastiškus kuro kainų šuolius“, – teigė premjeras, atsakydamas į klausimą, ar Lietuva planuoja derinti akcizus su kaimyninėmis šalimis

ES direktyvos įpareigoja sparčiau didinti vadinamąją anglies dioksido (CO₂) dedamąją taršiam kurui. G. Paluckas yra sakęs, jog būtent dėl to degalai „dramatiškai brangtų“ iki 2029–2030 metų.

Planai yra mėginant derinti Europos Sąjungos politikos ir priimtų sprendimų sąlygotus kuro kainų šuolius (palyginti su kaimyninėmis šalimis – BNS), kurie nusimato nuo 2028 metų.

Peržiūrėti degalų akcizų politiką, pristabdyti 2026 metais numatomą akcizų didinimą ir susitarti su Lenkija, Latvija ir Estija dėl jų suderinimo, trečiadienį viešu laišku paprašė daugiau nei 20 verslo organizacijų.

Pasak jų, akcizų didinimo pasekmes jau jaučia logistikos, kurjerių, gamybos įmonės, o dėl mažėjančio degalų pardavimų Lietuvai gresia nesurinkti suplanuotų akcizų pajamų.

G. Paluckas savo ruožtu tikino, kad šiemet padėtis „nėra tokia dramatiška“, pajamų iš akcizų planas vykdomas. Vis dėlto jis neatmetė, jog 2026 metų akcizų politika gali būti peržiūrėta.

„Svarstoma ir žiūrima jau priimtų sprendimų poveikis, ar nereikėtų pristabdyti tų akcizų augimo, nes tas pirmasis šuolis, kuris buvo jau šiais metais, panašia apimtimi suprogramuotas (...) ir 2026 metams. Todėl tikrai į situaciją žiūrime rimtai, nes jei pasieksime rimtą disbalansą tarp kainų gretimose valstybėse ir Lietuvoje, turėsime dar didesnę kuro pirkimo duobę ir atitinkamai mažesnes pajamas į biudžetą ir didesnius nuostolius verslui“, – trečiadienį kalbėjo premjeras.

G. Paluckas teigė nežinantis, ar šalys sugebės susitarti dėl bendro kreipimosi į EK, tačiau pabrėžė, kad Briuselis turi reaguoti, nes smarkiai išaugus degalų kainoms Lietuvos įmonės taps mažiau konkurencingos.

CO₂ dedamoji iškastiniam kurui taikoma nuo šių metų. Dėl to akcizas benzinui padidėjo 10,1 proc., dyzelinui – 26,7 proc., žymėtam dyzelinui – 41,7 proc., suskystintoms automobilių dujoms – apie 22 proc.

Be to, pernai priėmus vadinamąjį Gynybos fondo įstatymą, akcizas benzinui, dyzelinui, žaliajam ūkininkų dyzelinui, naftos dujoms bei kitiems energetiniams produktams nuo sausio padidintas 6 centais už litrą (be PVM).

Anot laišką pasirašiusių organizacijų, šiemet Lietuvai padidinus tarifus dyzelino akcizas tapo didžiausiu regione ir pasiekė 0,52 euro už litrą. Latvijoje jis siekia 0,517 euro, Lenkijoje – 0,397 euro, o Estijoje – 0,372 euro.