„Turiu krašto apsaugos ministro patikinimą, kad tie pinigai bus panaudoti tinkamai ir efektyviai, nes visi suprantame, kad pinigų panaudojimas viena dedamoji, bet šalia to turi būti skaidrus, efektyvus panaudojimas, kad nebūtų išleidimas dėl to, kad metų pabaiga ir reikia trūks plyšt išleisti“, – Seimo Liberalų sąjūdžio frakcijoje ketvirtadienį sakė M. Sinkevičius.
„Patikinimas yra ir aš neturiu jokių abejonių (kad bus „išnaudota – BNS)“, – dėstė jis.
BNS skelbė, kad 2026 metais krašto apsaugos sistemos biudžetas siekia 4,8 mlrd. eurų, arba 5,38 proc. bendrojo vidaus produkto (BVP).
Premjeras tikino, kad pats asmeniškai nuolat seka, kiek yra panaudota asignavimų gynybai.
„Tie procentai galbūt nedžiugina, norėtųsi tolygesnio investavimo į gynybą, einant paketvirčiui. Panašu, kad didžiausias mokėjimų kiekis bus atliekamas paskutinį ketvirtį“, – kalbėjo M. Sinkevičius.
„Turime sukūrę tam tikrą įrankį, kuris rodo atskirų perkančiųjų organizacijų KAS (krašto apsaugos sistemoje – BNS) panaudojimą investicijų“, – pasakojo jis.
Kaip rašė BNS, praėjusią savaitę dar buvo nepanaudota maždaug pusė šių metų krašto apsaugos finansavimo, tačiau krašto apsaugos viceministras Karolis Aleksa teigė, kad tai daroma greičiau nei pernai.
M. Sinkevičius anksčiau teigė suprantantis Krašto apsaugos ministerijos (KAM) paaiškinimus dėl nepanaudotų lėšų, tačiau pabrėžė, kad pirkimus atliekančios organizacijos turėtų dirbti operatyviau.
Premjero teigimu, konservatorės Ingridos Šimonytės Vyriausybė paliko 3,5 proc. nuo BVP finansavimą krašto apsaugai, tačiau dabar jam viršijant 5 proc., lėšas tenka apdoroti tam pačiam aparatui.
M. Sinkevičius teigė manantis, kad iššūkių kelia tai, jog šalyje vis dar yra per didelis kiekis perkančiųjų organizacijų.
„Manau, kad tas pirkimo centralizavimas, kas buvo mąstoma ir daroma per Gynybos resursų agentūrą, nežinau, ar jis iki galo išpildytas, nes perkančiųjų organizacijų yra ne viena dešimtis“, – kalbėjo Vyriausybės vadovas.
„Tai sąlygoja, kad tas greitis, organizavimas proceso, jo valdymas, stebėsena, jis turi tam tikrų iššūkių“, – pridūrė jis.
Krašto apsaugos ministras Robertas Kaunas Seimui antradienį pateikė viešųjų pirkimų pataisas, kuriomis siekiama spartinti gynybos įsigijimų procedūras.
Tarp siūlymų – naujos pirkimų kategorijos, trumpinami terminai, per kurį Viešųjų pirkimų tarnyba sprendžia dėl leidimo pirkimą vykdyti supaprastinta tvarka.
Seimui šią savaitę pateiktas kitų metų valstybės biudžeto projektas, kuriame gynybos reikmėms numatyta 5 proc. BVP arba daugiau nei 4,8 mlrd. eurų.
Tokia suma numatyta Krašto apsaugos ministerijai skiriamuose asignavimuose kartu su Valstybės gynybos fondu, kurį sudarys daugiau nei 896 mln. eurų.
Sprendimai dėl didesnio rūkalų, alkoholio, lošimų apmokestinimo nebus greiti
Svarstymai dėl didesnio tabako, alkoholio, azartinių lošimų, energetikos sektoriaus įmonių viršpelnių apmokestinimo vyksta, sako premjeras. Tačiau M. Sinkevičius pabrėžia, kad sprendimai nebus greiti – tik paskaičiavus, kokią naudą valstybei ar įtaką verslui jie turės.
„Eina kalba apie akcizų klausimus, susietus su alkoholiu, tabaku. Eina kalba apie azartinių lošimų apmokestinimą, eliminuojant galbūt loterijų dalį. Eina kalba apie viršpelnį energetikos sektoriui – ne tiktai galbūt fokusuojantis į naftos produktus, bet bendrai, plačiau. Nes energetika yra ir elektra, ir turbūt kitos energetikos rūšys“, – teigė M. SInkevičius.
„Yra įvairių pasiūlymų, susietų su pasvarstymu dėl gyventojų pajamų mokesčio dalies, tenkančios savivaldybėms, peržiūrėjimu. Labiausiai turbūt čia žiūrint į sostinę Vilnių“, – pridūrė premjeras.
Pasak jo, ieškant papildomų pajamų į biudžetą, siūlymai dėl mokesčių didinimo bus paskelbti tik juos išdiskutavus.
„Pasiūlymų ir pasvarstymų ir senų, ir naujų yra. Bet tai nereiškia, kad stačiagalviais, neapskaičiavę, kažkaip juos išnešime kaip idėjas ir tikėsimės kažkokio tų idėjų vertinimo. Viskam, kas bus pateikta, labai normaliai noriu vertinimo, ekonominio vertinimo – kokią naudą sukurs, kokią galimą padarys įtaką verslo aplinkai. Reikia žiūrėti šiek tiek plačiau – kaip tai įtakos vienokį ar kitokį segmentą“, – aiškino Vyriausybės vadovas.
„Reiktų tokios gilesnės analizės ir tą Finansų ministerija daro. Matyt, kad iki galutinio sprendimo tam tikros iniciatyvos taps kūnu“, – pridūrė M. Sinkevičius.
Finansų ministras Taurimas Valys ketvirtadienį taip pat sakė, kad svarstomi dalies valdančiosios koalicijos partnerių pasiūlymai didinti kai kuriuos mokesčius, tačiau pabrėžia ir argumentus prieš, be to, anot jo, sprendimai užtruktų.
T. Valys anksčiau sakė, kad Lenkijos energetikos koncerno „Orlen“ valdomos naftos importo ir perdirbimo bendrovės „Orlen Lietuva“ viršpelnio apmokestinimas keltų įtampą santykiuose su Lenkija, o finansinė nauda valstybei būtų menka.
Tuo metu Prezidentūra ragina atlikti tokio galimo sprendimo kaštų ir naudos analizę. Prezidento vyriausiasis patarėjas Vaidas Augustinavičius sakė, jog tokia analizė leistų aiškiau nustatyti jo veiksmingumą pasaulio rinkose smarkiai pabrangus naftai ir jos produktams.
Be to, prezidento patarėjas Ramūnas Dilba yra sakęs, kad „Orlen Lietuvos“ viršpelnis galėtų būti apmokestinimas panašiu principu, kaip anksčiau laikinuoju solidarumo įnašu buvo apmokestinti komercinių bankų aukšti pelnai.
Valdančiosios koalicijos partneriai demokratai jau ne pirmus metus siekia azartinių lošimų progresyvaus apmokestinimo. Partijos lyderis Virginijus Sinkevičius yra sakęs, kad tai padidintų biudžeto pajamas apie 30 mln eurų.
Finansų ministerija Vyriausybei rugpjūtį siūlė nepritarti kai kurių parlamentarų iniciatyvai didinti loterijų ir azartinių lošimų mokesčius. Vyriausybės išvados prašė Seimas, svarstantis Loterijų ir lošimų mokesčio įstatymo pataisas, kuriomis „valstietė“ Ligita Girskienė siūlo loterijų mokestį padidinti nuo 18 proc. iki 25 proc., o stalo lošimų, bingo, lošimų automatais bei nuotolinių lošimų – nuo 22 iki 30 proc.
Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos pirmininkas Aurelijus Veryga neseniai teigė, kad jo partija koalicijai siūlė didinti akcizą tabakui ir alkoholiui, tačiau pasiūlymai nesulaukė palaikymo.
Nuo 2027 metų sausio Lietuvoje įsigalios paskutiniojo etapo akcizų tarifai alkoholiui, numatyti pagal 2024 metų priimtą Akcizų įstatymo pataisų trimetį (2025–2027 metų) planą – dėl to stipraus alkoholio 0,5 litro butelis brangtų 60-70 centų, alaus – 6 centais, vyno – 13–25 centų.
Naujausi komentarai