- Erika Alonderytė-Kazlauskė, BNS
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Premjerė Ingrida Šimonytė sako, kad Vyriausybė planuoja gyventojams kitąmet kompensuoti išaugusias elektros kainas taip, kad jos kaina siektų 28 centus už kilovatvalandę.
„Elektros kaina visuomeniniame tiekime galėtų didėti iki 28 centų nuo dabartinių 24 centų“, – spaudos konferencijoje penktadienį sakė premjerė, pristačiusi kitų metų valstybės biudžetą.
„Valstybinės energetikos reguliavimo tarybos (VERT) skaičiuojama kaina tam pačiam laikotarpiui yra didesnė nei 60 centų. (...) Tai reiškia, kad kaina kainuoja daugiau nei 60 centų, vartotojai nuo sausio mokėtų ne daugiau nei 28 centrus. Vadinasi 30 su viršum centų tektų padengti viešaisiais pinigais, kaip dabar padengiama skirtumas tarp 24 ir atitinkamai rinkos kainos“, – pridūrė ji.
Pasak premjerės, dujų kaina nuo kitų metų sauso 1 dienos turėtų didėti maždaug 40 procentų. Tiems, kurie naudoja dujas šildymui, tarifas po kompensacijos būtų 1,07 euro už kubinį metrą, kai dabar tarifas siekia 77 centus.
„Jei elektros kainas šiuo metų valstybė kompensuoja mokesčių mokėtojų pinigais beveik pusę, o nuo sausio 1 dienos kompensuos daugiau negu pusę, kadangi pati kaina didėja, dujų atveju šitas santykis yra dar didesnis, nes dabar kompensuojami trys ketvirtadaliai kainos. Nuo sausio 1 dienos (...) bus kompensuojama daugiau negu du trečdaliai kainos“, – sakė premjerė.
Anot jos, tie patys elektros kainos kompensavimo principai bus taikomi ir nepriklausomame tiekime.
„Ten kompensacijos mastas priklausys nuo to, kokios konkrečiai sąlygos yra vartotojo sutartos su nepriklausomu tiekėju“, – sakė I. Šimonytė.
„Mūsų žiniomis, yra maždaug 30 proc. nepriklausomame tiekime esančių žmonių, kurių kaina fiksuota dabar yra žemesnė negu 28 centai, tai tokiems žmonėms kompensacijų nebus mokama. Bet jei kaina užfiksuota kažkur viduryje tarp 28 ir Valstybinės energetikos reguliavimo tarybos nustatytos kainos, tuomet kompensacija bus atitinkamai mažesnė, nebus tie 35 centai, kaip visuomeninio tiekimo vartotojams“, – kalbėjo ji.
„Kokia kaina užfiksuota, tokia kompensacija ir bus, tarkime, jei kažkieno kaina yra užfiksuota 33 centai, tuomet atitinkamai kompensacija bus 5 centai. Tikslas yra tas, kad galutinė kaina, kuri mokama, yra tokia pati, kaip ir visuomeniniame tiekime“, – tvirtino ministrė pirmininkė.
I. Šimonytė sako, kad Vyriausybė siūlo švelniausią įmanomą energijos kainų augimą.
„Reikia suprasti, kad kainos jau padidėjo, net ir šiais metais, kai buvo skaičiuojama kaina antrajam pusmečiui, reguliuojama kaina buvo skaičiuojama 33 centai, tačiau dėl tos situacijos, kuri susiklostė dujų ir elektros rinkoje, jau dabar VERT apsiskaičiavimas, negalėjimas numatyti elektros savikainos yra maždaug 13 centų dar. Realiai ta kaina, kuri yra antrąjį pusmetį, yra ne 33 centai (žmonių mokama 24 centai), o 46 centai. Nėra tokių kainų, apie kurias kalbame, 24 ar 28 centai, visa tai yra susitarimo reikalas, kiek valstybė gali kompensuoti, kadangi rinkos kaina yra gerokai aukštesnė“, – sakė ministrė pirmininkė.
Elektros ir dujų kainų kompensavimui gyventojams kitų metų biudžeto projekte numatyta 812 mln. eurų. Pasak premjerės, tam bus skolinamasi.
I. Šimonytė teigė, jog sudėtinga pasakyti, kaip elektros ir dujų kainos atrodys pavasarį ir antrąjį pusmetį. Ji taip pat kalbėjo, kad tam, jog situacija normalizuotųsi, būtini europiniai sprendimai atribojant elektros ir dujų kainas.
„Raginame rasti europinį sprendimą ir tas taikliausias sprendimas yra atribojimas dujų kainos įtakos nuo elektros kainų, kas leistų stabilizuoti infliaciją, sumažinti nenormalius pikus, kurie dėl svyravimų dujų rinkoje atsiranda ir turėti konkurenciškai palyginamas sąlygas visoje ES, kas labai svarbu, nes ES yra ne šiaip sąjunga, o bendra rinka ir bendroje rinkoje veiklos sąlygos turi būti kiek įmanoma panašesnės“, – teigė ji.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
M. Skuodis ragina kelių projektų finansavimui pasitelkti viešojo ir privataus sektorių partnerystę
Siekiant užtikrinti valstybinės reikšmės kelių infrastruktūros projektų įgyvendinimą, susisiekimo ministras Marius Skuodis ragina pasitelkti viešojo ir privataus sektorių partnerystės (VPSP) modelį. ...
-
Lietuvos pramonė sausį–kovą augo 0,1 proc.
Pramonės produkcijos vertė Lietuvoje sausį-kovą siekė 8,7 mlrd. eurų (to meto kainomis) ir, palyginti su 2023 metų tuo pat laiku, augo 0,1 proc. (palyginamosiomis kainomis). ...
-
Patarėjas: prezidentas – už progresyvumą didinant mokesčius gynybai7
Prezidento vyriausiasis patarėjas Frederikas Jansonas sako, kad šalies vadovas pasisako už progresyvumą didinant mokesčius šalyje gynybos finansavimo reikmėms. ...
-
Šilumininkas pasakė, kokia temperatūra turi būti patalpose: kitaip pažeidžiamos žmogaus teisės7
Dėl atšalusių orų Vilniui ir didelei daliai kitų šalies savivaldybių atnaujinus arba tęsiant šildymo sezoną, Lietuvos šilumos tiekėjų asociacijos prezidentas Valdas Lukoševičius sako, kad patalpų šildymas ne...
-
G. Nausėda su „Invegos“ vadovu aptars priemones gynybos pramonei, Ukrainos atstatymui
Prezidentas Gitanas Nausėda antradienį susitiks su Nacionalinės plėtros įstaigos „Investicijų ir verslo garantijos“ („Invega“) vadovu Dainiumi Vilčinsku. ...
-
Seimas svarstys naują paramos jaunoms šeimoms būstui įsigyti tvarką
Seimas svarstys, ar jaunoms šeimoms ir toliau leisti su valstybės parama įsigyti būstą aplink Vilniaus, Kauno, Klaipėdos didmiesčius esančiose savivaldybėse nustatant kai kuriuos barjerus. ...
-
Seime – paskutinis balsavimas dėl „Rheinmetall“ gamyklai palankių pataisų
Seime vyks galutinis balsavimas dėl Investicijų įstatymo pataisų, sudarančių palankesnes sąlygas dideliems Vakarų gamintojams, įskaitant ir Vokietijos karinės pramonės milžinę „Rheinmetall“, greičiau Lietuvoje statyti gamyklas. ...
-
G. Skaistė: į svarstomą steigti gynybos fondą būtų galima aukoti ir savanoriškai12
Vyriausybei planuojant steigti specialų fondą dėl tvaresnio gynybos finansavimo, pagrindines jo pajamas sudarytų papildoma dalis nuo mokesčių, tačiau kartu būtų galimos ir savanoriškos gyventojų ar verslo aukos, sako finansų ministrė Gintar...
-
Eurostatas: Lietuvos valdžios skolos santykis su BVP – tarp mažiausių ES2
Lietuvos valdžios skola pernai siekė 27,6 mlrd. eurų ir sudarė 38,3 proc. šalies bendrojo vidaus produkto (BVP) – šis rodiklis buvo mažesnis nei Europos Sąjungos (ES) vidurkis. ...
-
Eiles pasienyje su Baltarusija didina uždaryti punktai, patikra, stačiatikių Velykos4
Balandį pasienyje su Baltarusija vėl išaugusias vilkikų eiles lemia kovo pradžioje iki dviejų sumažintas pasienio punktų skaičius, sugriežtinta į Rusiją ir Baltarusiją gabenamų prekių patikra, taip pat sezoniškumas, papildomi leidim...