Premjerė neatmeta, kad reikės papildomų sprendimų tiek didinant žmonių pajamas, tiek mokant kompensacijas už komunalines paslaugas, įskaitant galbūt elektrą bei dujas.

„Manau, kad balandį Vyriausybė ateis su biudžeto pakeitimu ir su jį lydinčiais sprendimais, kuriuos reikės šiemet įgyvendinti tam, kad pajustume (kainų augimo – BNS) pasekmes mažiau, bet kad pasekmes sugebėsime eliminuoti, tai siūlau net neturėti iliuzijų“, – Seime ketvirtadienį teigė Vyriausybės vadovė.

Premjerė, be kita ko, nurodė, kad jau galvojama, kaip bus pasitinkamas būsimas šildymo sezonas. 

„Iki karo būčiau sakiusi, kad tų sprendimų, įvertinus pajamų indeksavimą, kuris buvo numatytas biudžete, pakanka. (...) Dabar gi, kai matome, kad naftos kainos toliau užtikrintai kopia aukštyn ir kiek jos kops, kol kas niekas negali pasakyti –  neaišku, kada atsiras ir kokios pasiūlos, kada ta kainų dinamika pasikeis ir tai, be jokios abejonės, persikels ir į kitas kainas“, – kalbėjo premjerė.

I. Šimonytės teigimu, karas Ukrainoje dar labiau paskatino kainų augimą.

Dabar bandome susiskaičiuoti, kokie sprendimai būtų efektyviausi biudžeto požiūriu ir greičiausiai pats biudžeto paveikslas dėl ekonominių projekcijų pasikeitimo taip pat keisis.

„Vaizdas yra smarkiai pasikeitęs. Neatmetu, kad reikės papildomų sprendimų tiek dėl žmonių pajamų, tiek dėl kompensacijų už komunalines paslaugas plėtros įtraukiant galbūt elektrą bei dujas, nes mes turime galvoti apie būsimą reguliavimo sezoną nuo liepos 1 dienos. (...) Dabar bandome susiskaičiuoti, kokie sprendimai būtų efektyviausi biudžeto požiūriu ir greičiausiai pats biudžeto paveikslas dėl ekonominių projekcijų pasikeitimo taip pat keisis“, – pridūrė I. Šimonytė.

Tai turėtų būti jau antras kartas, kai bus tikslinamas šių metų biudžetas.  

Ketvirtadienį Seimui teikiamos pirmosios biudžeto pataisos – Vyriausybė siūlo 297,99 mln. eurų šiemet padidinti išlaidas šalies gynybai, jos sudarytų 2,52 proc. bendrojo vidaus produkto (BVP).

Galutinį sprendimą dėl finansavimo krašto apsaugai didinimo Seimas priims kitą savaitę.

Lėšas Finansų ministerija skolintųsi pagal faktinį Krašto apsaugos ministerijos (KAM) nurodytą būtiną poreikį. Už šias lėšas numatoma įsigyti papildomos ginkluotės, karinės įrangos, šaudmenų, kibernetinio saugumo stiprinimo įrangos.

Šiuo metu įstatyme KAM numatyti asignavimai 2022 metams siekia 2,05 proc. BVP ir sudaro kiek daugiau nei 1,2 mlrd. eurų.