- Lukas Juozapaitis, ELTA
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Premjerė Ingrida Šimonytė tikina „neturinti pagrindo“ keisti savo poziciją ir palaikyti siūlymus sumažinti pridėtinės vertės mokestį (PVM) maisto produktams. Anot jos, net ir Lenkijoje, kurioje 0 proc. PVM tarifas taikomas nuo vasario, infliacija augo dviženkliu tempu, o Lietuvoje lengvatos naudos galutinis vartotojas nepajustų.
Ketvirtadienį Seime, Vyriausybės valandos metu, pritaikyti „gerąją patirtį“ ir sumažinti PVM maisto produktams panašiai kaip jis buvo sumažintas centriniam šildymui žiemą, siūlė socialdemokratas Kęstutis Vilkauskas.
„Ar nebūtų galima pritaikyti jūsų gerąją patirtį su centriniu šildymu, kai buvo sumažintas ir kompensuojamas PVM tarifas (...), taip pat atitinkamai laikotarpiui kažkuriuo procentu (sumažinti PVM – red. past.) ir maisto produktams?“, – klausė parlamentaras.
Kainos ir toliau bus tokios, kiek žmonės bus pasirengę už vieną ar kitą prekę mokėti.
Atsakydama I. Šimonytė pabrėžė, kad maisto kainos nustatomos rinkos, o ne valstybės, tad garantijų, kad PVM lengvatos maisto produktams naudą gyventojai pajus – nėra.
„Mano nuomonė tuo klausimu neturi pagrindo pasikeisti, todėl kad kainas ir toliau nustato rinka, kainos ir toliau bus tokios, kiek žmonės bus pasirengę už vieną ar kitą prekę mokėti“, – kalbėjo I. Šimonytė.
„Čia yra labai didelis skirtumas nuo centrinės šilumos, kadangi centrinio šildymo kainas nustato komisija. Tai reiškia, kad sumažintas PVM 100 proc. tampa vartotojo nauda. Su kitomis prekėmis, kurių kainas nustato rinka, taip nebūna“, – pabrėžė Vyriausybės vadovė.
Anot premjerės, net ir Lenkijoje, kurioje 0 proc. PVM lengvata maistui ir 8 proc. mokesčio tarifas kurui pusmečiui pritaikytas nuo vasario, infliacija vis tiek augo daugiau nei 10 proc.
„Ir čia jei norėtumėt paieškoti pavyzdžių, tai labai toli eiti nereikia – (...) Lenkijoje tų sprendimų priimta dėl akcizų kurui, PVM mokesčių lengvatų, o vis dėlto infliacija kaip 12, taip 12 proc.“, – argumentavo I. Šimonytė.
„Kuomet yra rinkoje susiklosčiusi tokia nepalanki situacija, kada yra labai daug struktūrinių šokų – žaliavų, trąšų, grūdų ir t.t. (kainų augimo – red. past.) – tame „drumstame vandenyje“ tikrai šito mokesčio sumažinimo naudą pasiims ne tos grupės“, – apibendrino ji.
Ne vieną siūlymą mažinti PVM būtiniausiems maisto produktams, kurui ir kitoms būtiniausioms prekėms opozicinės parlamento frakcijos teikė jau ne kartą, tačiau pritarimo nesulaukdavo.
Savo ruožtu „Sodrai“ paskelbus, kad pirmąjį šių metų ketvirtį infliacija buvo didesnė nei gyventojų pajamų augimas Lietuvos socialdemokratų partijos pirmininkė Vilija Blinkevičiūtė siūlo skubiai peržiūrėti antiinfliacinių priemonių paketą.
Vyriausybė raginama taikyti PVM lengvatą maistui, taip pat neapmokestinamą pajamų dydį prilyginti minimaliai algai.
Pasak V. Blinkevičiūtės, naujausia informacija apie gyventojų pajamas „dar kartą liudija kad priemonės, kurias pasirinko Vyriausybė, buvo nepakankamos ir pavėluotos“.
Statistikos departamento duomenimis, šį balandį, lyginant su pernykščiu, infliacija siekė 16,8 proc. Metinei infliacijai didžiausią įtaką turėjo degalų ir tepalų, šilumos, kuro, pieno ir grūdų produktų, daržovių, mėsos dujų, maitinimo paslaugų ir kt. kainos.
Vidutinė metinė infliacija balandį siekė 9,2 proc., o mėnesio – 1,9 proc.
Tuo metu Lenkijoje infliacija balandį toliau didėjo. Vartotojų kainos, lyginant su ankstesniu mėnesiu, augo 2 proc., o lyginant su tuo pačiu praėjusių metų laikotarpiu – 12,4 proc., penktadienį Varšuvoje pranešė statistikos departamentas.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
22 proc. apklaustų darbdavių neplanuoja įdarbinti žmogaus su negalia
Dirbančiųjų neįgaliųjų asociacijos vadovė Simona Kunigonytė tvirtina, kad asociacija stengiasi šviesti visuomenę bei drąsinti žmones su negalia dirbti, tačiau šie žmonės susiduria su problemomis įsidarbinant tiek dėl blogų patir...
-
„Swedbank“ ekonomistė: perkamosios galios sumažėjimą lėmė atostogų, o ne infliacijos efektas1
Nors Statistikos departamento duomenys rodo mažmeninės prekybos rodiklių prastėjimą, „Swedbank“ ekonomistė Greta Ilekytė tvirtina, kad drastiško mažėjimo nebuvo ir jis išlieka minimalus. ...
-
Taivano bendradarbiavimo technologijų srityje pažadai Lietuvai – tik neišsipildysiančios iliuzijos?
Lustų reikia visiems ir kasdien, nes jie yra kiekviename elektronikos įrenginyje, todėl jie ir yra vadinami XXI-ojo amžiaus nafta. Iki šiol lustų gamyba koncentruota trijose pasaulio šalyse – JAV, Pietų Korėjoje ir Taivane, pasakojam...
-
Vilkikų eilės pasienyje su Baltarusija auga ir dėl ES sankcijų
Pastaraisiais mėnesiais susidarančios ilgos vilkikų eilės pasienyje su Baltarusija dar labiau auga dėl pailgėjusios patikros įgyvendinant Europos Sąjungos (ES) sankcijas Maskvai ir Minskui, sako Lietuvos muitinė. ...
-
Kauno rajonas – tarp darnios energetikos plėtotojų lyderių2
Pagal savivaldybių darnios energetikos plėtros vertinimą ir pasiektą pažangą atsinaujinančių energijos išteklių naudojimo skatinimo ir energijos vartojimo efektyvumo didinimo srityse 2021 m. Kauno rajonas užėmė trečią vietą, surinkęs 51,...
-
Individualių namų atnaujinimui skiriamos dar 10 mln. eurų paramos2
Gyventojai, ketinantys modernizuoti savo gyvenamąjį namą, jau gali prašyti paramos. Šiais metais iš Aplinkos ministerijos administruojamos Klimato kaitos programos šiai priemonei skirta 10 mln. eurų. ...
-
„Litgrid“ praneša, jog birželį elektra Lietuvoje brango 36 proc.1
Sumažėjus atsinaujinančių energijos išteklių bei išaugus šiluminių elektrinių gamybai vidutinė elektros kaina Lietuvoje gegužę, palyginti su balandžiu, augo 36 proc. iki 223 eurų už megavatvalandę (MWh), pranešė &bdqu...
-
Pensijų fondų investicijų svertinė grąža pirmąjį pusmetį buvo neigiama
Šalies antros pakopos pensijų fondų investicijų svertinė grąža pirmąjį šių metų pusmetį buvo neigiama ir, išankstiniais duomenimis, buvo minus 13,47 proc. ...
-
Name niekas negyvena, o sąskaitos už elektrą – tūkstantinės: kaip paaiškinti?1
Parduodamame name nuo šiemet nėra nei baldų, juolab gyventojų. Jau pusmetį kosmines sąskaitas už šildymą gaunanti panevėžiečių šeima elektros sąskaitų išklotinę dėlioja ant grindų ir neranda nei logikos, nei paai&sca...
-
Ekonomistas: Vakarų Europoje labai rimtai svarstomas katastrofinis scenarijus
Jei Rusija visiškai sustabdytų gamtinių dujų tiekimą Europai, daug dujų suvartojančios pramonės šakos kai kuriose šalyse keletui mėnesių būtų uždarytos, mano ekonomistas Algirdas Bartkus. Anot jo, Europai tai būtų „kata...