- Erika Alonderytė-Kazlauskė, BNS
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Prezidentas Gitanas Nausėda abejoja, kad dabartinė valdančioji koalicija įgyvendins mokesčių reformą, ir tikisi, kad tai padarys jau kitas parlamentas.
„Aš turiu didelių abejonių, ar šio parlamento politinės partijos turės pakankamai valios atidaryti didelį reformų langą, nesvarbu, ar kalbėtume apie mokesčių reformą, ar apie kitų sričių reformas“, – LRT radijui trečiadienį sakė prezidentas.
Pasak jo, įgyvendinti reformą buvo pakankamai geras metas, kai dirbo Finansų ministerijos mokesčių reformos grupė. Tačiau, pasak G. Nausėdos, jos darbo rezultatas nulinis.
„Ten buvo pakankamai nemažai posėdžių ir žinau, kad buvo subrandinta nemažai pasiūlymų. Jie visi buvo sustabdyti kuriam laikui ir mokesčių reformos grupė baigė savo dabą su nuliniu rezultatu, nes iš tų pasiūlymų mažai kas pasiekė Seimą“, – sakė G. Nausėda.
„Taip, kai kuriuos atgarsius, pasiūlymus matome Seimo darbotvarkėje, bet tai nėra tai, kas vadintina mokesčių reforma. Štai kodėl galbūt kitą kartą geriau sustoti, pasakyti, kad taip, praleidome geriausią laiką ir tikėkimės, kad galbūt jau kitai valdančiajai koalicijai pavyks kur kas anksčiau pajudinti šią reformos iniciatyvą, išnaudoti tinkamą langą tai padaryti ir įgyvendinti“, – pridūrė jis.
Prezidentas teigė, jog mokesčių politikoje yra daugybė netolygumų, tačiau nereikėtų sudaryti prielaidų žmonėms galvoti, kad reforma baigsis mokesčių didinimu. Anot G. Nausėdos, todėl reikėtų išnaudoti visas galimybes, pavyzdžiui, šešėlinės ekonomikos mažinimą.
„Lenkijoje labai rimai diskutuojama PVM atotrūkio klausimu – faktinių įplaukų, palyginti su potencialiai galimomis įplaukomis. Pas mus teoriškai apie ją kartas nuo karto užsimenama, bet nededama jokių pastangų, kai atotrūkis sudaro apie 1 mlrd. eurų, kad šito 1 mlrd. eurų problema būtų sprendžiama“, – sakė G. Nausėda.
„Tada, žinoma, pradedame kalbėti, kad gal kokį nekilnojamojo turto mokestį įveskime, surinktume tiek ir tiek papildomai milijonų, gal čia kažką apmokestinti. Sistemiškumo visada mūsų mokesčių politikoje trūko ir, deja, turiu konstatuoti, kad jo trūksta ir šiuo metu“, – pridūrė prezidentas.
Premjerės Ingridos Šimonytės Vyriausybė kadencijos pradžioje buvo sudariusi darbo grupę ir planavo šiemet pristatyti dvejus metus rengtą mokesčių reformą. Anksčiau valdantieji tvirtino, kad ji turėtų įsigalioti ne anksčiau kaip 2023 metų sausį. Tačiau šiemet vasarį pasidėjus karui Ukrainoje ir kilus energijos išteklių krizei mokesčių peržiūra buvo atidėta laukiant, kol situacija stabilizuosis.
Finansų ministrė Gintarė Skaistė pastaruoju metu ne kartą sakė, kad reformos paketas Seimą turėtų pasiekti pavasarį, o jį viešai ketinama pristatyti tik radus bendrą sutarimą koalicijoje.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
VERT: dujų kainos gyventojams nuo liepos mažės keliais centais
Valstybinė energetikos reguliavimo taryba (VERT) antradienį patvirtino 4-5 centais už kubinį metrą mažesnes gamtinių dujų kainas buitiniams vartotojams antrajam pusmečiui. ...
-
Užtrukus elektros tiekimo atstatymui ESO nuo liepos mokės kompensacijas
Neplanuotai atsijungus elektros tiekimui ir užtrukus jo atstatymui, bendrovė „Energijos skirstymo operatorius“ (ESO) vartotojams nuo liepos mokės kompensacijas. ...
-
Prie Seimo – piketas: ragina nedrausti kailinių žvėrelių verslo2
Antradienį prie Seimo surengtame pikete per šimtas žmonių ragino nedrausti kalinių žvėrelių verslo. ...
-
Temperatūra kyla, išlaidos mažėja: kaip sutaupyti vasarą?
Atėjus vasaros karščiams, atsiranda daugybė galimybių leisti pinigus: atostogos, veiklos lauke, elektros išlaidos oro vėsintuvams bei kondicionavimo sistemoms. Kaip bebūtų, šiek tiek paplanavus ir priėmus sąmoningus sprendimus gal...
-
Birželį nepasiturintiesiems bus dalijama parama maistu, higienos priemonėmis1
Birželį nepasiturintiems šalies gyventojams bus dalijama parama maistu, higienos priemonėmis, jos sulauks daugiau nei 205 tūkst. žmonių, antradienį pranešė Socialinės apsaugos ir darbo ministerija. ...
-
Statybų madas diktuos žaliasis kursas3
Europos Sąjungos (ES) narės tvirtai nusprendė įgyvendinti Paryžiaus susitarimą, kad iki 2050 m. ES taptų pirmąja neutralaus poveikio klimatui ekonomika ir visuomene. Pirmieji būtinų pokyčių šaukliai – energetikos ir automobilių s...
-
Seime – debatai, ar Lietuvoje uždrausti kailinių žvėrelių verslą7
Seime antradienį vyks debatai, ar uždrausti kailinių žvėrelių verslą – Lietuva gali tapti 20-ta šalimi Europoje, draudžianti šį verslą. ...
-
Prezidentūra: įtarimai dėl rusiškų detalių dujotiekyje privalo būti išsklaidyti5
Portalui „15min“ kartu su kelių šalių partneriais atskleidus, kad pernai gegužę atidarytame strategiškai svarbiame Lietuvos ir Lenkijos magistraliniame dujotiekyje (GIPL) galėjo būti sumontuotos rusiškos detalės, Prezide...
-
G. Šimkus: bankų mokėjimo krepšelis galėtų kainuoti 1 eurą4
Siūlydamas keisti pagrindinės mokėjimo sąskaitos reguliavimą Lietuvos bankas (LB) siekia, kad jos krepšelio kaina būtų prieinama daugeliui gyventojų, sako banko vadovas Gediminas Šimkus. Pasak jo, krepšelis, dabartiniais skaičiavi...
-
Ukrainos mokslininkų įdarbinimui šiemet numatyta skirti 1,2 mln. eurų
Ukrainos mokslininkų įdarbinimui šiemet planuojama skirti 1,2 mln. eurų, o nuo karo pradžios Lietuvos mokslo taryba (LMT) suteikė 2,9 mln. eurų šios šalies mokslininkams ir bendriems mokslo tyrimams. ...