„Premjeras ir šalies vadovas aptars vidaus ir užsienio politikos aktualijas“, – BNS sakė premjero patarėjas Justinas Argustas.

Viena iš planuojamų susitikimo temų – mokestinių korekcijų paketo klausimai.

Kaip skelbė BNS, Seimas praėjusią savaitę pradėjo svarstyti Vyriausybės siūlomus aštuonis mokesčių pakeitimų įstatymų projektus bei pakoreguotą Nekilnojamojo turto (NT) mokesčio įstatymo projektą.

Mokesčių pakete – trys progresiniai gyventojų pajamų mokesčio tarifai, šalia 20 proc. ir 32 proc. įvedant naują 25 procentų. Be to, siūloma 1 proc. punktu iki 17 proc. tarifo padidinti pelno mokestį, apmokestinti visas ne gyvybės draudimo sutartis, išskyrus asmeninių automobilių civilinę atsakomybę, įvesti vadinamąjį cukraus mokestį.

Mokesčių pertvarkos plane siūloma nuo 9 iki 21 proc. padidinti PVM centralizuotam šildymui, karštam vandeniui bei malkoms, taip pat nuo 9 proc. iki 12 proc. didinti tarifą, taikomą apgyvendinimui, keleivių vežimui, meno ir kultūros renginiams. 

Pakoreguotame NT mokesčio projekte numatoma leisti savivaldybėms nustatyti neapmokestinamą pirmojo būsto vertę ir konkrečius tarifus nuo 0,1 iki 1 proc., o mažiausia vadinamųjų grindų riba turėtų būti 10 tūkst. eurų asmeniui. Kitas gyventojų NT būtų apmokestinamas nuo 50 tūkst. eurų asmeniui, o virš šios ribos taip pat būtų taikomi diferencijuoti 0,1–1 proc. tarifai.

Priėmus siūlomą mokesčių pakeitimų paketą kitais metais į valstybės biudžetą planuojama papildomai surinkti 278,8 mln. eurų, 2027 metais – 551,9 mln. eurų. Didžiąją dalį šių lėšų žadama skirti krašto apsaugai.

Pakeitimus ketinama priimti iki liepos, kad jie įsigaliotų nuo kitų metų.

Taip pat prezidentas ir premjeras planuoja aptarti sveikatos paslaugų priemokų klausimą.

Kaip rašė BNS, Sveikatos apsaugos ministerija nuo kitų metų siūlo uždrausti gydymo įstaigoms iš pacientų imti priemokas.

Vykdant šią reformą, ministrė Marija Jakubauskienė žada peržiūrėti įkainius už paslaugas.

Papildomas priemokas šiuo metu iš pacientų dažniausiai ima privačios įstaigos.

Sveikatos apsaugos ministerijos teigimu, dabar galiojanti įstatymo nuostata, įtvirtinanti galimybę pasirinkti brangesnes paslaugas, medžiagas ar procedūras, teoriškai turėjo suteikti pacientams daugiau alternatyvų, tačiau praktikoje tapo neteisėto pacientų apmokestinimo įrankiu.

BNS užsakymu „Vilmorus“ balandė atlikta apklausė parodė, kad šeši iš dešimties Lietuvos gyventojų palaiko siūlymą uždrausti gydymo įstaigoms imti papildomas priemokas už valstybės finansuojamas sveikatos priežiūros paslaugas. Beveik 28 proc. respondentų teigė, jog priemokas reikėtų palikti, o likusieji apklausos dalyviai neturėjo nuomonės šiuo klausimu.