„Manau, kad formuojant šitą koaliciją buvo siekta stiprios aritmetinės daugumos, kuri taptų ir politine dauguma ir kuri leistų priimti sprendimus – ne tik tuos sprendimus, kurie nesukelia didesnių diskusijų ir kuriuos galima priimti ir su opozicijos pagalba, bet priimti sprendimus, kurie yra pakankamai dviprasmiškai arba neigiamai vertinami visuomenėje“, – LRT televizijai pirmadienį sakė G. Nausėda.

„Tokie sprendimai, be abejo, yra 2025 m. biudžetas, kuris buvo priimtas iškart po Vyriausybės darbo pradžios, toks sprendimas yra mokesčių sistemos pertvarka. Pasirodė, kad ankstesnei Vyriausybei dantys nebuvo pakankamai stiprūs, kad susitvarkytų su šita reforma“, – tikino šalies vadovas.

Kaip vieną tokių sprendimų G. Nausėda išskyrė ir antrosios pensijų pakopos pertvarką – anot jo, diskusijų vis dar kelia pokyčių pasekmės pensijų fondų veiklai, gyventojų ateities pensijų dydžiui.

„Jei vertintume pagal rezultatą, šitie esminiai mūsų gyvenimo pakeitimai bus įvykę. Kol kas aš šiek tiek kalbu avansu, bet matau, kad yra visa tendencija, kad šitie sprendimai gali būti priimti“, – pridūrė prezidentas.

Seime svarstomas Finansų ministerijos parengtas mokesčių paketas, į kurį įeina nekilnojamojo turto (NT), pelno, gyventojų pajamų apmokestinimo pokyčiai, naujų „cukraus“ ir draudimo mokesčių įvedimas, kai kurių pridėtinės vertės mokesčio (PVM) lengvatų atsisakymas.

Skaičiuojama, jog, priėmus visus mokestinius siūlymus į valstybės ir savivaldybių biudžetus kitąmet papildomai būtų surenkama 248,7 mln. eurų, o 2027 m. – 624,6 mln. eurų.

Dalis papildomų pajamų turėtų būti skirta krašto apsaugai finansuoti – gynybai kitąmet planuojama sukaupti papildomai 306 mln. eurų, 2027 m. – 523,6 mln. eurų.