Prezidentas pasirašė 2023 metų valstybės, „Sodros“ ir PSDF biudžetus

  • Teksto dydis:

Prezidentas Gitanas Nausėda ketvirtadienį pasirašė 2023 metų valstybės biudžetą ir su juo susijusius mokesčių įstatymus, taip pat „Sodros“ ir Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetus.

Pasak šalies vadovo, kitų metų biudžetas yra subalansuotas žmonių pajamų didinimo, pagalbos verslui bei fiskalinio tvarumo požiūriu.

„Prieš dešimtmetį mes matėme, kokią skausmingą kainą teko valstybei sumokėti už naštos perkėlimą žmonėms ir verslui globalios finansų krizės metu. Ir priešingai – prieš porą metų per pandemijos krizę įsitikinome, kad ekonominė pagalba žmonėms ir verslui sunkiais periodais valstybei atsiperka. Dėl to kitais metais valstybė suteiks visuomenei didesnį finansinį stabilumą“, – pranešime teigė G. Nausėda.

Prezidentas pabrėžė, kad kitąmet didės mokytojų, dėstytojų, mokslininkų, kultūros ir meno, socialinių darbuotojų, valstybės tarnautojų, vidaus tarnybos pareigūnų, medikų ir rezidentų bei kitų atlyginimai, ketvirtus metus iš eilės bus indeksuojamos pensijos, gyventojams ir verslui numatytas dujų ir elektros kainų dalies kompensavimas.

G. Nausėdos vertinimu, ypač svarbus darbas laukia Krašto apsaugos ministerijai įgyvendinant infrastruktūros projektus Vokietijos brigados priėmimui.

„Esamoje geopolitinėje aplinkoje ir siekiant kuo sparčiau šalyje reguliariai turėti NATO sąjungininkų pajėgų kovinę brigadą, itin svarbu buvo numatyti galimybę skolintis valstybės vardu karinės infrastruktūros projektams pasiekiant bendrą gynybos finansavimo 3 proc. BVP lygį. Taip ir numatyta biudžete, suderinamai su deficito tikslais“, – teigė šalies vadovas.

Prieš porą metų per pandemijos krizę įsitikinome, kad ekonominė pagalba žmonėms ir verslui sunkiais periodais valstybei atsiperka. Dėl to kitais metais valstybė suteiks visuomenei didesnį finansinį stabilumą.

2023 metų valdžios sektoriaus deficitas sieks 4,9 proc. bendrojo vidaus produkto (BVP), tačiau biudžete numatyta galimybė krašto apsaugos finansavimui papildomai skirti iki 3 proc. BVP tam leidžiant skolintis, jei bendras biudžeto deficitas per metus neviršys suplanuoto rodiklio.

Valdžios sektoriaus skola 2023 metų pabaigoje turėtų sudaryti 43 proc. BVP – beveik dviem punktais mažiau negu skola buvo planuojama šiemet (44,8 proc.).

Dėl PVM lengvatų biudžeto pajamos, palyginti su paskutiniu projektu, mažėja 60 mln. eurų iki 15,544 mlrd. eurų, išlaidos liko tokios pat – 18,629 mlrd. eurų. 

Neapmokestinamasis pajamų dydis (NPD) nuo kitų metų didės beveik 16 proc. nuo 540 iki 625 eurų, iki 840 eurų didės minimali alga, pensijos augs iki 542-575 eurų, priklausomai nuo darbo stažo, o bazinis pareigūnų atlyginimų dydis – iki 186 eurų.

Elektros ir dujų kainų kompensacijoms gyventojams ir verslui, investicijoms į atsinaujinančią energetiką numatyta iš viso 1,848 mlrd. eurų, žmonių pajamų didinimui – dar 1,58 mlrd. eurų, šalies saugumui – beveik 305 mln. eurų.



NAUJAUSI KOMENTARAI

jo

jo portretas
viskas veltediams ir tinginiams...
VISI KOMENTARAI 1
  • Skelbimai
  • Pranešk
    naujieną
  • Portalo
    svečias
  • Orai
  • TV
    programa
  • Žaidimai
  • Horoskopai
  • Facebook
  • Twitter
  • RSS

Galerijos

Daugiau straipsnių