Permainos pasėjo abejones ir politikų galvose.

„Žinoma, kad reikės įsivertinti, kokias ilgalaikes pasekmes žmonių judėjimas gali turėti tiems, kurie kaupia“, – sakė Seimo narė Ingrida Šimonytė.

Konservatorė I. Šimonytė įsitikinusi, kad sudarius galimybę pabėgti iš privalomo kaupimo – žmonės ir bėgs.

„Jų sprendimai turės pasekmes ir tiems žmonėms, kurie pasilieka, nes keisis anuitetai, kurių tu gali tikėtis ateityje“, – aiškino politikė.

Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:

„Nemuno Aušros“ lyderis bėgs. Sukauptus pinigus, apie 10 tūkst. eurų, skirs savo vaikams.

„Pridėsiu prie vaikų pirmojo būsto, už tuos pinigus padarysiu avansinį mokėjimą“, – planais dalinosi Seimo narys Remigijus Žemaitaitis.

Ilgai brandinta antrosios pensijų pakopos sistemos pertvarka ministrės Ingos Ruginienės antradienį pristatyta Seimo nariams.

„Turi būti nustatyti išimtiniai atvejai, kai galima nutraukti dalyvavimą pensijų kaupime, nes jis tapo apsunkintas ir betikslis“, – akcentavo I. Ruginienė.

Dabartinė sistema, kaip sako ministrė, varžo gyventojų teises. 

„Jei nedarysime pokyčių, ateityje galime prieiti prie to pikinio taško, kuomet išvis niekas nenorės kaupti papildomai“, – tikino socialinės apsaugos ir darbo ministrė I. Ruginienė.

Socialdemokratas Algirdas Sysas įsitikinęs, kad viltys dėl orios senatvės buvo didelės, bet antroji pakopa nepasiteisino, nes grąža per maža. 

Prieš 20 metų, kai ji buvo kuriama, buvo žadama aukso kalnus, kisieliaus upes, manų krantą.

„Prieš 20 metų, kai ji buvo kuriama, buvo žadama aukso kalnus, kisieliaus upes, manų krantą. Po 20 metų socialinio draudimo pensija išaugo kartais, išmokos iš pensijų fondų procentais nesiekia“, – kalbėjo Seimo narys A. Sysas.

Automatiškai gyventojai nebūtų įtraukiami. Galėtų iš sistemos ir pasitraukti, o ir pinigus išsiimti – 25 proc. sukauptų lėšų, ligos atveju – visą sumą. 

„Yra numatyta nemažai teisingų dalykų. Jeigu žiūrėti globaliai, ši pakopa, matyt, kuo toliau, tuo mažiau turės pasitikėjimą tarp gyventojų, nes kiekviena atėjusi valdžia bando ją kažkiek sureformuoti“, – pabrėžė Seimo pirmininkas Saulius Skvernelis.

Gyventojai galėtų įmokas laikinai stabdyti. Valdantieji palaiko, tik pabrėžia – siūlymai kompromisiniai, nė vienas iki galo laimingas nebus.

„Tie, kurie tikėjosi visų pinigų, turbūt negali pilnai džiaugtis. Tie, kas norėjo sustiprinti sistemą, kad ji duotų didesnę naudą ateityje, kai bus mokamos pensijos, tai irgi neįvyks“, – teigė Seimo narys Linas Kukuraitis.

Anot opozicijos, pokyčiai ateityje mažins pensijas. Prognozės rodo, kad pensininkus ateityje išlaikys vis mažiau dirbančiųjų.

„Dabar valdantieji rūpinasi, kaip šią kadenciją žmones pamaloninti jų pačių pinigais, o kas bus ateityje, tas klausimas nėra iš esmės sprendžiamas“, – sakė Seimo narys Mindaugas Lingė.

Liberalė Viktorija Čmilytė-Nielsen sako, kad ministrės siūlymai iš esmės sugriaus sistemą

„Senėjant visuomenei, programuojame ją skurdesnei senatvei“, – savo nuomone dalinosi politikė.

S. Skvernelis neneigia, jog rizika yra.

„Aišku, išliko valstybės parama, tai dar šiek tiek motyvuoja pasilikti antroje pakopoje gaunant valstybės paramą“, – kalbėjo Seimo pirmininkas.

Estijoje atlaisvinus sistemą, apie 40 proc. žmonių pinigus išleido savo poreikiams – paskoloms mokėti, buitinei technikai įsigyti. I. Ruginienė skaičiuoja, kad Lietuvoje pasitrauks iki 20 proc.

„Visiškai nesuprantama, kodėl ministrė vertina, kad tik apie penktadalis žmonių pasitrauks. Tie skaičiavimai atrodo nerealistiški“, – akcentavo V. Čmilytė-Nielsen.

Prezidentas sako, jog nereikia komunikuoti, kad visi pasitrauks. 

„Tikrai turėtų užtikrinti, kad šis pasitraukimas iš pensijų fondų netaptų savotišku bėgimu iš aptvaro, į kurį visi buvo suvaryti per prievartą“, – šnekėjo Respublikos prezidentas Gitanas Nausėda.

Ministras pirmininkas tvirtina, kad siūlomi pokyčiai sistemos nesugriaus, o gyventojai turi spręsti patys.

„Kai įstatymu tai yra draudžiama ir neleidžiama pasitraukti iš pensijų kaupimo fondų nepaisant sąlygų, tai galima vertinti kaip modernią finansinę vergystę“, – sakė ministras pirmininkas Gintautas Paluckas.

Vyriausybė pertvarką jau palaimino. Seimas po pateikimo pataisoms pritarė 91 balsu – už, 20 susilaikė, o 5 Seimo nariai balsavo prieš. Toliau pataisas Seimas svarstys birželio 10 dieną.