Pasak jo, šių įmonių valdymo skaidrumas yra tebesitęsiantis procesas, jis turi toliau vykti stiprinant nepriklausomas ir profesionalias valdybas, o atsisakyti kadencijų apribojimo yra vis dar per anksti.

„Reforminiai įmonių valdysenos pokyčiai negali būti paremti tuo, kad vienai ar kitai valstybės ar savivaldybės įmonei sudėtinga pritraukti į atrankas kvalifikuotų kandidatų į vadovus. Įstatymo pakeitimo iniciatoriai taip pat nepagrindžia teiginio, jog siūlymas padėtų įmonių vadovams motyvuotai siekti jiems antrojoje kadencijoje iškeltų veiklos uždavinių“, – rašoma BNS perduotame prezidento komentare.

Anot jo, įmonių valdymo problemos turi būti sprendžiamos skirtingomis taikliomis priemonėmis, o vadovų kadencijų apribojimo atsisakymas šiais atvejais nebūtų jokia panacėja.

Vadovų kadencijų apribojimas iki dviejų, siekiant veiklos skaidrumo bei atsinaujinimo, įvestas 2017 metais. Pasak G.  Nausėdos, būtina atlikti ex post vertinimą, kiek tokia tvarka nulėmė teigiamų pokyčių, įskaitant skaidresnę įmonių veiklą, nepotizmo mažinimą.

„Tik tokio vertinimo pagrindu galima įrodymais grįsti poreikį keisti vadovų kadencijos tvarką. Neatlikus tokio vertinimo nėra pagrindo manyti, kad vadovų kadencijų neribojimas būtų efektyvus ir nesukurtų rizikų įmonių valdymo skaidrumo užtikrinimui“, – teigia šalies vadovas.

Praėjusį ketvirtadienį parlamentarams susiginčijus dėl būtinybės nebetaikyti ribojimų, Seimas Valstybės ir savivaldybės įmonių bei Akcinių bendrovių įstatymų pataisų svarstyme padarė pertrauką.

Idėją panaikinti draudimą bendrovių vadovams eiti daugiau kaip dvi kadencijas iš eilės pasiūlė aštuoni konservatoriai, „valstietis“ Juozas Vaižgalys, liberalas Juozas Baublys ir socialdemokratas Kęstutis Vilkauskas.

Specialiųjų tyrimų tarnyba (STT) Seimui pateiktoje išvadoje nurodo, kad siūlomi pakeitimai gali turėti įtakos galimai neskaidriai įmonių vadovų veiklai, nepotizmo ar kronizmo įsigalėjimui.