„Spartaus šalies ūkio augimo neįsivaizduoju be sumanios ekonominės diplomatijos ir valstybės pastangų atverti mūsų verslui naujas rinkas“, – ketvirtadienį metiniame pranešime teigė prezidentas.
Pasak jo, Lietuvos privalumas nebėra ir nebebus vien pigi darbo jėga, o verslas, kuris grindžia savo konkurencingumą mažu darbo užmokesčiu, ieškos kitų investavimo vietų.
„Mes gi laukiame investicijų, kurios garantuos kokybinę mūsų ekonomikos pažangą“, – sakė G. Nausėda.
Jis atkreipė dėmesį, kad šiemet dalis Lietuvos verslo nukentėjo dėl Kinijos reakcijos į Taivaniečių atstovybės atidarymą Vilniuje. G. Nausėda kritikavo Vyriausybę, kad nebuvo pasirengta atsakomiesiems veiksmams.
„Planuojant šį sprendimą, remtasi prielaida, kad Kinijos atsakas apsiribos eksporto bei importo operacijų suvaržymu ir neapims poveikio trečiųjų šalių verslui Lietuvoje. Ši prielaida pasirodė besanti pernelyg optimistiška. Dar blogiau, nebuvo pasirengta atsakomiesiems veiksmams. Nebuvo laiku įspėti verslo atstovai“, – sakė prezidentas.
„Priminsiu, kad dar visai neseniai Lietuvos verslininkai buvo raginami plėtoti bendradarbiavimą su Kinijos įmonėmis. Tačiau šiais metais tiems, kurie patyrė nuostolių, buvo pasiūlyta pakentėti. O tarp eilučių – dar ir patylėti. Valstybė turi padėti verslui atverti langus į alternatyvias rinkas, diversifikuoti eksportą ir investicijas. Principas „kerti mišką, skiedros lekia“ yra ne tik trumparegiškas, bet ir moraliai neatsakingas“, – pridūrė jis.
G. Nausėda kalbėjo, kad strateginis Lietuvos ekonominės politikos tikslas – orientuotis į didelės pridėtinės vertės kūrimą, kuris leistų išvengti „vidutinių pajamų spąstų“. Pasak jo, toks uždavinys įveikiamas tik mokslo žiniomis grįstai ekonomikai, kuri geba sėkmingai diegti naujausius mokslo pasiekimus.
Pasak prezidento, optimizmo teikia biotechnologijų, informacinių technologijų, lazerių ir kitų sektorių sėkmės istorijos, konkurencingumu jiems nenusileidžia ir tradiciniai ūkio sektoriai. Be to, naujų galimybių Lietuvai atveria 2,2 mlrd. eurų vertės finansavimas iš ES Ekonomikos gaivinimo fondo.
G. Nausėdos vertinimu, Lietuvos pažanga neįsivaizduojama be plačios skaitmenizacijos, atveriančios visapusišką prieigą prie duomenų ir užtikrinančios teisę į informaciją. Jis taip pat kalbėjo, kad teigiamo postūmio artimiausiu metu galima tikėtis iš įsteigtos nacionalinės plėtros institucijos.
„Sveikintinu pokyčiu laikau ir jungtinės Inovacijų agentūros įkūrimą. Kita vertus, jaučiu pareigą konstatuoti, kad mokslas ir verslas Lietuvoje vis dar žengia skirtingais keliais“, – teigė G. Nausėda.
Jis taip pat kalbėjo apie parlamentinių partijų pažadus didinti mokslo bei eksperimentinių tyrimų finansavimą. Pasak prezidento, be papildomų finansinių išteklių bus sudėtinga stiprinti mokslo ir verslo bendradarbiavimą, tarptautiškumą, plėsti tyrėjų kompetencijas.
Metiniame pranešime G. Nausėda taip pat ragino išspręsti savivaldybių finansinio savarankiškumo klausimą, išplėsti savivaldybių galimybes skolintis investicijoms į klimato kaitos švelninimą ir viešojo sektoriaus ar ekonomikos skaitmeninimo projektus.
„Tikiu, kad Lietuvos savivalda gali atlikti reikšmingą vaidmenį, stiprinant aplinkosaugą bei kovojant su klimato kaita. Kartais pakanka jai tiesiog netrukdyti“, – teigė prezidentas.
Jis taip pat pažymėjo, kad dar nėra aišku, kaip bus mažinamos šiltnamio efektą sukeliančių dujų išlakos transporto sektoriuje.
Ketvirtadienį G. Nausėda Seime skaitė savo trečiąjį metinį pranešimą.
Jis prezidento pareigas pradėjo eiti 2019 metų liepos 12 dieną. Rinkimų kampanijoje G. Nausėda dalyvavo su Gerovės valstybės programa, kur akcentavo socialinės atskirties mažinimą ir didesnę pagarbą politikoje.
Naujausi komentarai