Valstybės tarnautojams sudarant papildomas darbo sutartis su savo darbovietėmis, kyla klausimas dėl vadovų atsakomybės, teigia naujasis Valstybės kontrolės vadovas Arūnas Dulkys.

„Tikrai turi būti užkardyta tokia galimybė, jeigu pareigų aprašyme šitos funkcijos dubliuojasi. Pareigų aprašymas yra vėl pačios institucijos reikalas. Yra dar leidimų išdavimo tvarka, už kurią tiesiogiai atsakingas įstaigos vadovas arba sudaryta komisija. Tai yra klausimas, kaip ten dirbama ir kaip žiūrima, negi ten nekyla klausimų dėl efektyvumo, dėl viešųjų ir privačių interesų, dėl moralės, etikos ir kitų dalykų“, - penktadienį po susitikimo su prezidente Dalia Grybauskaitė žurnalistams sakė A.Dulkys.

Valstybės pinigų plovimu prezidentė sausį yra pavadinusi situaciją, kai 14 Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos darbuotojų, rengdami naująjį socialinį modelį ir darbo metu, gavo tiek pagrindinę algą, tiek atlygį pagal projektinę darbo sutartį.

Prezidentūros teigimu, šių metų pradžioje papildomas darbo sutartis su savo darboviete taip pat buvo sudaręs 21 Sveikatos apsaugos ministerijos tarnautojas, Ūkio ministerijoje tokių atvejų buvo 7, Valstybinėje mokesčių inspekcijoje - 25, Informacinės plėtros komitete prie Susisiekimo ministerijos – 10.

Prezidentės vyriausioji patarėja Giedrė Kaminskaitė-Salters penktadienį po susitikimo priminė, kad valstybės vadovė yra pateikusi pataisas, kurios užkirtų kelią „valstybės tarnautojų neskaidriam pasipinigavimui“.

Anot patarėjos, Valstybė kontrolė turi vykdyti ne tik suplanuotus auditus, bet ir operatyvinius tyrimus, kaip ir buvo padaryta šiuo atveju.

A.Dulkys aiškino, kad, jo vertinimu, moraliai elgiantis ir dabartinio teisinio reguliavimo užtektų, ne viskas reguliuojama teisės aktais - daug kur reikia tiesiog „paprasto sveiko proto“.

„Asmeniškai grįžau kažkurią darbo dieną namo, atsisėdau ir pagalvojau - įdomu, ar po sąžiningo aštuonių ir daugiau valandų darbo, kiek aš dar galėčiau sudaryti papildomų darbo sutarčių ir dirbti efektyviai (...). Jeigu pasižiūrėtume morališkai, tai, mano nuomone, ir dabar lyg tų teisės aktų turėtų užtekti, bet neveikia. Vadinasi, trūksta kažkokių moralinių režimų, neužtenka, vadinasi, esamus teisės aktus reikia sugriežtinti“, - kalbėjo jis.

Šalies vadovė per susitikimą, be kita ko, pabrėžė, kad Valstybės kontrolė, kaip aukščiausia valstybinio audito institucija, turi ir toliau išlikti nepriklausoma.

„Prezidentė taip pat pažymėjo, kad Valstybės kontrolė turės atsakingai vykdyti naujai jai priskirtą funkciją - vertinti Vyriausybės fiskalinę politiką taip, kad būtų išvengta populizmo valdant viešuosius finansus“, - kalbėjo patarėja.