„Jau dabar aišku, kad bus šalių, kurios nenorės skolintis ir tiesiog nesiskolins tų pinigų. (...) Jeigu mes matysime, kad gana gerai stovime ir be šitų paskolų, tai taip (nesiskolinsime – BNS)“, – ketvirtadienį LRT radijui sakė A. Skaisgirytė.

Planuojama, kad Europos atsigavimo fondą sudarytų 500 mlrd. eurų subsidijų ir 250 mlrd. eurų paskolų, iš kurių Lietuvai tektų iki 3,9 mlrd. eurų subsidijų ir 2,4 mlrd. eurų paskolų. Pasak A. Skaisgirytės, dėl konkrečių skaičių bus tariamasi šią savaitę vyksiančiame Europos Sąjungos viršūnių susitikime.

„Dar nežinome, kokios bus proporcijos tų vadinamųjų grantų arba subsidijų ir paskolų, neturime visiško aiškumo dėl sumų pinigų, nes kol kas tai dar yra derybinis objektas“, – aiškino A. Skaisgirytė.

Dar nežinome, kokios bus proporcijos tų vadinamųjų grantų arba subsidijų ir paskolų, neturime visiško aiškumo dėl sumų pinigų, nes kol kas tai dar yra derybinis objektas.

Europos Vadovų Taryboje taip pat bus diskutuojama ir dėl naujojo bendrijos biudžeto. A. Skaisgirytė pakartojo, kad praeitą savaitę pateiktas atnaujintas Europos Sąjungos biudžeto projektas yra „žingsnis į priekį“, tačiau taip pat pabrėžė, kad derybos dar nėra baigtos.

„Yra keletas niuansų, į kuriuos jau yra kažkiek atsižvelgta. Pavyzdžiui, kalbant apie Sanglaudos politiką, o Lietuvai sanglaudos pinigai dar yra labai svarbūs, (...) atsižvelgta į išaugusią emigraciją per pastaruosius dešimtų metų. Depopuliacijos kriterijų įvedus, mūsų sanglaudos pinigai didėja“, – aiškino A. Skaisgirytė.

„Tai yra žingsnis į priekį, žinoma, tai nėra galutinis sutarimas. Dar dėl to reikės vadovams derėtis ir sutarti, tačiau jeigu šita nuostata išliktų, būtų labai gerai“, – pridūrė ji.

Biudžeto projekte yra nuostata, kad daug gyventojų praradusioms šalims kompensacija bus apskaičiuojama gyventojų skaičiaus skirtumą padauginus iš 500 eurų – tai reiškia, kad sanglaudos biudžete Lietuva papildomai gautų apie 180 mln. eurų. Ši suma leistų šiek tiek sušvelninti smarkų struktūrinės europinės paramos mažėjimą nuo 2021 metų.

Anot A. Skaisgirytės, teigiamų poslinkių yra ir diskusijose dėl Lietuvai svarbaus žemės ūkio politikos finansavimo.

„Atrodo, turėtų būti daugiau pinigų skiriama kaimo plėtrai. Čia mes turime du momentus – tiesiogines išmokas žemdirbiams ir tą tikrąją kaimo plėtrą. Biudžete jau numatyta, kad galimi tam tikri lankstumai, perkėlimai pinigų iš vienos eilutės į kitą eilutę. Tai mūsų žemdirbiams suteiktų tam tikro lankstumo dėti pinigus ten, kur jų labiausiai tuo momentu reikia“, – teigė prezidento patarėja.

Europos Vadovų Taryba numatoma penktadienį ir šeštadienį.