Anot jo, tai vienas būdų, kuris galėtų prisidėti prie spartesnio kelių tvarkymo.

„Mes manom, kad tokie pakeitimai atvertų didesnes galimybes ir kitokį finansavimą pritraukti, iš esmės nesukuriant deficito tais metais, kai atliekami remonto darbai“, –  interviu radijo stoties M1 informacijos tarnybai penktadienį sakė V. Augustinavičius.

Pasak jo, taip atsirastų teisingesnis balansas tarp viešojo ir privataus sektoriaus, būtų teisingesnis rizikos paskirstymas.

„Mes matom, kad jau ir kariniai miesteliai statomi pagal šią koncepciją ir pagal prezidento iniciatyvą, tai ši idėja galėtų atsirasti ir remontuojant kelius, tai yra tiesiant ne tik naujus, bet ir darant rekonstrukciją jau esančių kelių“, – teigė prezidento patarėjas.

Anot jo, kai infrastruktūros projektai vyksta viešosios ir privačios partnerystės būdu, asignavimų valdytojams lėšos išsidėsto per ilgesnį laiką – nereikia visos sumos remontui turėti vienais konkrečiais metais, o tai yra privalumas.

V. Augustinavičius, be kita ko, teigė, kad Vyriausybės ketvirtadienį patvirtintas ir Seimui pateiktas kitų metų valstybės biudžeto projektas yra „vienas iš geresnių“.

„Nors naujoji Vyriausybė turėjo mažiau nei įprastai laiko parengti biudžeto projektą, tačiau vakar pristatytas biudžeto projektas, manytina, yra vienas iš geresnių, kiek yra anksčiau buvę“, – sakė V.  Augustinavičius.

„Ir tam yra kelios priežastys. Tai, pirmiausia, yra gynybos finansavimas – tas pagrindinis pokytis. Galima sakyt, kad netgi yra tam tikras reforminis gynybos finansavimo pokytis, kai kitais metais gynybai bus skiriama 5,38 proc. nuo BVP“, – pridūrė jis.

Anot prezidento patarėjo, gynybai numatytas finansavimas užtikrina divizijos kūrimo tęstinumą ir sukuria pasitikėjimą NATO aljanso partnerių akyse.

V. Augustinavičius pabrėžė, kad 5,38 proc. BVP finansavimas yra skirtas Krašto apsaugos ministerijos asignavimams, o pastaroji rūpinasi tik šalies gynyba.

„Antras dalykas, kas susiję su Gynybos fondu, tai (...) bus vadovaujamasi pirmiausiai kariniu patarimu. Karinis patarimas pirmiausia yra apie šalies gynybą. Tai šitoje vietoje nėra jokių prielaidų sakyti, kad tos lėšos būtų skiriamos kažkaip kitaip ir viskas yra numatyta kol kas preciziškai teisingai“, – sakė prezidento patarėjas.

Jis teigė, kad biudžete atliepiamas ir socialinės apsaugos poreikis, nes senatvės pensijos didinamos 12 proc., tam naudojama ir dalis „Sodros“ rezervo perviršio.

„Skiriama 90 mln. eurų iš „Sodros“ perviršio. Tai yra daugiau negu iš „Sodros“ perviršio buvo skiriama per paskutinius du metus. (...) Taip pat didės vaiko pinigai, papildomai indeksuojamos kitos su vaikais susijusios išmokos ir, be abejo, didės viešojo sektoriaus darbuotojų algos“, – sakė V. Augustinavičius.

Jis atkreipė dėmesį, kad kitų metų biudžeto projekte išlaikyta fiskalinė drausmė, valstybės skola išlieka stabili ir nekelia fiskalinio tvarumo rizikos.

„Dar labai svarbus rodiklis yra tai, kad kitais metais perskirstymo nuo BVP lygis padidės iki 35 proc. Iš esmės yra pasiekiamas tas rodiklis, kurį dar 2019 metais prezidentas iškėlė kaip tikslą Lietuvai, nes kuo didesnis perskirstymas per BVP, tuo fiskalinis pajėgumas valstybės yra didesnis ir galima atliepti vienu metu ir gynybos poreikius, ir toliau gerinti socialinę apsaugą, ir didinti žmonių pajamas“, – teigė patarėjas.

Vyriausybė ketvirtadienį pritarė Finansų ministerijos parengtiems kitų metų valstybės ir  savivaldybių biudžeto projektui ir teiks jį Seimui.

Visų biudžetų projektai numato, kad valdžios sektoriaus deficitas kitąmet sieks 2,7 proc.