Be to, prezidento patarėjo teigimu, liberalizavimo procesą reikia koreguoti ir neversti nepriklausomo tiekėjo vis dar nepasirinkusių žmonių pasirašyti sutarčių iki palikti jiems teisę nuspręsti, kada tam tinkamas metas.

„Procesą reikia koreguoti, visų pirma neverčiant žmonių, kurie vis dar nepasirašė sutarčių, neversti jų pasirašyti aukščiausiomis istorijoje kainomis tų sutarčių ir palikti vartotojams patiems pasirinkti – tą sprendimą padaryti dabar ar galbūt leisti padaryti vėliau“, – ketvirtadienį po Gitano Nausėdos susitikimo su energetikos rinkos reguliuotojo vadovu Renatu Pociumi žurnalistams sakė patarėjas aplinkos ir infrastruktūros klausimais Jaroslavas Neverovičius.

Maždaug 400 tūkst. trečiojo etapo vartotojų, suvartojančių iki 1000 kWh elektros per metus, nepriklausomą tiekėją turi pasirinkti iki gruodžio 18 dienos. Energetikos ministras Dainius Kreivys šią savaitę pripažino, kad šį terminą gali tekti atidėti. Tai ragina daryti ir kai kurie politikai. 

„Prezidentas pasisako už tai, kad kompensacijos būtų taikomos ir būtų didinamos tiems, kuriems labiausiai reikia, nebūtinai taikyti horizontalias priemones, bet įvesti papildomas lubas, iki kurių būtų kompensuojama maksimaliai, pavyzdžiui, 150 kWh per mėnesį, kurie būtų kompensuoti“, – kalbėjo J. Neverovičius.

Šiuo metu, pagal Vyriausybės patvirtintą tvarką iki gruodžio pabaigos už elektrą valstybė padengia iki 9 centų už kWh, o minimalus tarifas, žemiau kurio nekompensuojama, siekia 24 centus.

Valstybinės energetikos reguliavimo tarybos (VERT) pirmininkas R. Pocius kalbėjo, kad dėl kompensacijų spręs Vyriausybė, tačiau vienas galimų būdų, orientuotų į socialiai pažeidžiamus gyventojus, – suvartotų pirmų 150 kWh elektros kompensavimas.

„Dėl kompensacijų sprendžia Vyriausybė, reguliuotojas gali pasidalinti, kokios praktikos taikomos. Jų yra įvairų, viena iš jų, kuri daugiau orientuojasi į socialiai pažeidžiamus vartotojus, kad kompensuojamos pirmos suvartotos 150 kWh elektros energijos, o už visas kitas vartotojai moka arba mažesne kompensacija, diferencijuota, arba pilną energijos kainą“, – žurnalistams ketvirtadienį sakė R. Pocius.

„Šitas modelis tikslingiau pasiekia socialiai pažeidžiamus vartotojus, nes jie paprastai suvartoja mažiau elektros energijos ir gauna didesnę kompensacinę dalį“, – pridūrė jis.

Jis taip pat pastebėjo, kad 150 kWh namų ūkiui – preliminarus dydis, dėl kurio dar reikėtų diskutuoti.

Pasak VERT pirmininko, toliau stebima elektros kainų augimo tendencija, todėl būtina numatyti, kaip jas kompensuoti.

„Kainų tendencijos nėra džiuginančios, jų mažėjimo tikėtis, deja, negalime, nes biržose kainos yra pakankamai aukštos. (...) Akivaizdu, tam neišvengiamai bus reikalingas kompensavimo mechanizmas“, – sakė jis.

Prezidento patarėjas ekonomikai ir socialinei politikai Vaidas Augustinavičius anksčiau ketvirtadienį sakė, kad valstybės mokama 9 centų kompensacija už elektros kilovatvalandę nepadeda amortizuoti jos kainų, todėl subsidiją reikia didinti, o nuo kitų metų mokėti naujas kompensacijas už elektrą ir dujas, kartu skatinant žmones taupyti.

J. Neverovičius, be to, teigė, jog trečiojo elektros rinkos liberalizavimo etapo atidėti nereikėtų, tačiau norima, jog iki gruodžio 18 dienos nepriklausomo elektros tiekėjo nepasirinkusiems gyventojams negrėstų 25 proc. garantinio tiekimo priemoka.

„Kalbame apie tai, kad gruodžio 18 dieną, kuri yra dabar įstatyme kaip privaloma pasirinkti nepriklausomą tiekėją, kad to reikalavimo nebeliktų. Tie, kurie nenorės, negalės pasirinkti tiekėjų, neturėtų to daryti su sankcija, kuri dabar numatyta – bauda, pridedant prie kainos dar papildomai 25 procentus. Kalbame apie 400 tūkst. vartotojų, kurie nepasirinko dar nepriklausomo tiekėjo“, – sakė prezidento patarėjas.

Pasak jo, liberalizuotoje rinkoje siekiant išvengti panašių situacijų, kaip dėl itin aukštų elektros kainų nutraukiant sutartis su klientais – tai praėjusią savaitę pasielgė „Perlas Energija“ – reikia papildomų garantų, pavyzdžiui, bendro tiekėjų fondo.

„Reikia tobulinti teisinę aplinką, numatyti griežtesnius reikalavimus rinkos dalyviams dėl finansinių pajėgumų, svarstyti galimybę kurti bendrą rizikos valdymui skirtą fondą, kad visi, kurie dalyvauja toje rinkoje užtikrintų tam tikrą apsidraudimo mechanizmą, įvykus nenumatytiems atvejams, kokį dabar stebime“, – teigė J. Neverovičius.  

Vengiant rizikų taip pat siūloma suteikti daugiau įgaliojimų VERT, kuri galėtų iš anksto numatyti gresiančius pavojus, sakė patarėjas.

„Svarbu būtų suteikti daugiau įgaliojimų VERT aktyviai stebėti rinką ir iš anksto numatyti ir matyti rizikas, kurios atsiranda tiekėjams valdant visą procesą, susijusį su elektros užpirkimu, kontraktavimu, finansinių priemonių taikymu, ypač jeigu tos rizikos permetamos ar jos bandomos permesti ant vartotojų pečių“, – sakė J. Neverovičius.

Šiuo metu rinkoje veikia 6 nepriklausomi tiekėjai, o didžiausią rinkos dalį – apie 67 proc. – užima valstybės kontroliuojama „Ignitis“. „Perlas energija“ rugpjūčio 8 dieną turėjo apie 14 proc., o Estijos kapitalo „Enefit“ – 8,5 proc., Latvijos „Elektrum Lietuva“ – kiek daugiau nei 9 proc.