"Laimės valandos prasideda!", "Ko gero, pigiausias taksi", "Savaitgalį pirkite pigiau", – tokiomis žinutėmis bei elektroniniais laiškais prekybininkai kasdien atakuoja vartotojus pranešdami apie geriausius savo pasiūlymus. To nenorintiems tenka susitaikyti, kad vaistų nuo brukalo nėra.

Reklamos neatsisakysi

Vilnietis Audrius kasdien gauna bent po vieną elektroninį laišką, raginantį išsigryninti pinigų ar pasinaudoti kitomis finansinėmis paslaugomis. Kad panaši reklama ramybėje jį paliks savaime, vyras tikėjosi išsiregistravęs iš šiuo metu atkakliai reklamuojamos elektroninių mokėjimų sistemos mokejimai.lt – juk kai nebesi vartotojas, kasdienės sistemos paslaugos, apie kurias jų teikėjas vis primena, nebeaktualios. Tačiau pabandęs susisiekti su sistemos atstovais Audrius sužinojo, kad jo duomenys, nuo elektroninio pašto adreso iki asmens kodo, vis tiek liko duomenų valdytojui, kuris nutraukti pranešimų srauto neturi ir neprivalo.

"Toje sistemoje užsiregistruoti mane sugundė reklama, kuri žadėjo, kad atsiskaityti už komunalines paslaugas galėsiu nemokamai, – prisiminė Audrius. – Tačiau paaiškėjo, kad teikiama paslauga nesiskiria nuo elektroninės bankininkystės, tad panorau išsiregistruoti."
Audriaus teigimu, sistemos atstovai jam paaiškino, kad sukurdamas savo paskyrą jis sutiko su visomis sąlygomis, vadinasi, ir su duomenų naudojimu, nors registracijos anketoje apie šias sąlygas nė nebuvo užsiminta.

"Aš supratau, kad teisiškai jie tebegali naudoti mano duomenis. Neabejoju, kad reklaminė akcija buvo pigus būdas surinkti klientų duomenis, kuriuos vėliau neaišku kam bus galima panaudoti", – svarstė jis.

Duomenis dalija kitiems

2013-aisiais Valstybinė duomenų apsaugos inspekcija (VDAI) gavo 343 skundus dėl esą netinkamo asmens duomenų naudojimo, iš jų 59 – dėl tiesioginės rinkodaros. Kaip patvirtino VDAI Informacijos ir technologijų skyriaus vedėja Aušra Gučienė, nagrinėjant tokius skundus paaiškėja, kad dažniau kalti būna reklaminio brukalo siuntėjai, o ne vartotojai, kuriuos atakuoti reklaminiais pranešimais galima tik gavus jų sutikimą. Nors kai kuriais atvejais vartotojo teisės apsaugoti savo duomenis, o kartu ir išvengti bereikalingų reklaminių žinučių pažeidžiamos, įmonės bent jau nedalija savo klientų kontaktų į kairę ir į dešinę. VDAI atstovė patvirtino, kad atvejai, kai įmonės tarpusavyje apsikeičia vartotojų kontaktais, o šie, pavyzdžiui, sutikę gauti vienos įmonės pranešimus, sulaukia dar penkių jos partnerių srauto, itin reti.

"Įmonės žino, kad duomenų negalima perduoti net savo antrinėms įmonėms", – sakė A.Gučienė.

Turi leisti atsisakyti

Duomenų naudojimą tiesioginės rinkodaros tikslais reglamentuojantys Asmens duomenų teisinės apsaugos ir Elektroninių ryšių įstatymai numato sąlygą, kad vartotojo sutikimas gauti reklaminius pasiūlymus yra būtinas. Tiesa, į juos įtraukta ir kita sąlyga siekiant užtikrinti duomenų saugumą – prekybininkas ir paslaugų teikėjas turi sudaryti lengvą galimybę klientui atsisakyti jo kontaktinių duomenų naudojimo net ir tuo atveju, jei jis iš pradžių tam neprieštaravo. Be to, įstatyme numatytas draudimas siųsti elektroninius laiškus juose slepiant siuntėjo tapatybę ar nenurodant adreso, kuriuo gavėjas galėtų pareikalauti nutraukti tokios informacijos siuntimą.

Prieš duodant sutikimą naudoti asmens duomenis rinkodaros tikslais A.Gučienė patarė apsispręsti, kuriuos duomenis vartotojai nori pateikti, ir išsiaiškinti, kam konkrečiai jų gali prireikti. O jei duomenų valdytojas pažeidžia vartotojo teises, pavyzdžiui, siunčia reklaminius pasiūlymus, kai šis nedavė sutikimo jų gauti, gali pateikti skundą.

Saugojo nuo reklamos

Telekomunikacijų paslaugas teikiančios įmonės "Bitė" klientai iki šio sausio buvo apsaugoti nuo reklaminių skambučių: apie reklamos agentų skambučius operatorius juos informuodavo balso pranešimu ir jie galėdavo pasirinkti, tęsti pokalbį su prekybininku ar ne.
Tačiau Ryšių reguliavimo tarnyba (RRT), pareiškusi, kad tokia paslauga yra neteisėta, įpareigojo mobiliųjų paslaugų teikėją "Bitė Lietuva" nebeinformuoti klientų apie reklaminius skambučius.

"Tyrimo metu nustatyta, kad ši paslauga buvo įjungta visiems "Bitės Lietuvos" abonentams be išankstinio jų sutikimo. RRT taip pat nustatė, kad skambinantis asmuo niekaip neinformuojamas, jog skambučio gavėjas jau pakėlė ragelį, ir, kol šis klauso informacinio pranešimo, skambinantis asmuo girdi kvietimo signalą, todėl sujungimo gali nesulaukti", – buvo rašoma RRT išplatintame pranešime.

Tikslas pasiektas

Tačiau atrodo, kad "Bitės" klientams tokia paslauga patiko: jos atsisakė vos 0,16 proc. visų klientų.
"Tai labai maža dalis, 95 proc. vartotojų šią paslaugą įvertino palankiai", – sakė "Bitės Lietuvos" atstovė ryšiams su visuomene Rūta Latinytė.

Ji pripažino, kad pasiekta pergalė: sausio pradžioje RRT kreipėsi į judriojo ryšio operatores – "Omnitel", "Bitę Lietuvą" bei "Tele2" – ir siūlė apsvarstyti galimybę nutraukti telekomunikacijų rinkodaros paslaugas bei ateityje jų nebeteikti.
"Visi operatoriai iš esmės pritarė RRT iniciatyvai ir pripažino, kad būtinas didesnis teisinis aiškumas bei vienodas reikalavimų taikymas telerinkodaros srityje", – rašoma RRT atsakyme.

Masalas – skelbimai

Nors vartotojas gali būti atidesnis gaudamas nuolaidų kortelę ar tapdamas pirkėju ir išsiaiškinti, ar nusipirkta prekė neįpareigos jo gauti visų pranešimų "apie ypatingus pasiūlymus", tai dar nereiškia, kad savo elektroninio pašto dėžutę ar mobilųjį telefoną apsaugos nuo reklamų srauto. A.Gučienės teigimu, piktavaliai be vargo kopijuoja elektroninio pašto adresus, kuriuos vartotojai paskelbia pažinčių ar skelbimų portaluose.

"Tada elektroninio pašto adresą piktavaliai naudoja ir savo tiesioginiams pasiūlymams, ir perparduoda jį kitiems piktavaliams", – teigė VDAI atstovė.

Ji priminė ir grupinius pranešimus, kuriuose nuosekliai išvardijami visi pranešimo kopijos gavėjų elektroninio pašto adresai. Neretai jie įgyjami paskelbus tariamas akcijas, prašymus, kuriems reikia pritarimo, taigi ir elektroninio pašto adreso.

Graudina "beglobiais šuniukais"

"Dažnai tokiu principu paskelbiami apgaulingi pranešimai, kad, persiuntus elektroninį pranešimą kitiems, kas nors gaus finansinę ar kitokią paramą, pavyzdžiui, beglobis šuniukas ras naujus šeimininkus arba bus pagydytas sergantis vaikas. Neretai tuo pačiu principu internete paskelbiama menama peticija, susijusi su aktualijomis. Tačiau svetainės, renkančios "parašus", iš tikrųjų renka realius elektroninio pašto adresus", – paaiškino A.Gučienė.

Tačiau jei vartotojas ir neskelbia savo elektroninio pašto adreso, jį atsitiktiniu būdu gali sugeneruoti kompiuterinės programos.
"Galima daryti vieną išvadą: jei norite apsisaugoti nuo brukalų, neskelbkite savo pašto adreso bet kam ir bet kada", – apibendrino ji.