Vidaus reikalų ministerijos duomenimis, nuo vasario 25-osios į Lietuvą jau atvyko daugiau nei 35 tūkst. karo pabėgėlių, todėl grivinų keitimas tapo itin aktualus.
Oficialus Lietuvos banko kursas kovo 28 d. buvo 33,7 grivinos už eurą. Portalo bankai.lt duomenimis, tądien keityklose už vieną eurą buvo prašoma 40–45 grivinų, kai kovo pradžioje ukrainietiška valiuta buvo superkama gerokai pigiau – už eurą teko mokėti net 85 grivinas.
„Karo pradžioje buvo baiminamasi, kad grivinos niekas nepirks, ją bus sunku parduoti, dėl to kursai buvo prastesni kai kuriose keityklose. Dabar stebimi valiutų kursai leidžia daryti prielaidą, kad padėtis stabilizavosi, atsirado grivinos pirkėjų“, – BNS sakė Lietuvos valiutos keityklos operatorių asociacijos prezidentė Audronė Jasinavičiūtė.
Didieji Lietuvos bankai grivinų neperka, kaimyninėje Lenkijoje, kur ši problema irgi aktuali, bankai tai daro su valstybės garantija.
Padėtis stabilizavosi
Dešimties keityklų tinklo „Top exchange“ atstovas Vaidas Juška sako, kad Rusijos pradėto karo Ukrainoje pradžioje didesne kaina siekta stabdyti grivinų pirkimą, nes nebuvo aišku, ar pavyks realizuoti tokį didelį jų kiekį.
„Išsikeisti grivinas galima be problemų, jokių ribojimų mūsų keityklose nebuvo ir nėra. Tik pradžioje buvo šiokia tokia nežinia, kai jas keitė labai dideliais kiekiais, masiškai, buvo šiek tiek padidinta kaina, žiūrėjome, kaip rinka reaguoja. Atsiradus kur realizuoti griviną, kaina automatiškai krito“, – teigė jis.
Ukrainos bankas pasiruošęs iš Lenkijos nupirkti 10 mlrd. grivinų, supirktų iš Ukrainos piliečių.
Kaune veikiančių keityklų „Valiuta24“ vadovas Mindaugas Ryckis taip pat tvirtino, kad iškeisti grivinų į eurus šiuo metu jokių kliūčių nėra.
„Lietuvoje dabar liko tik kelios keityklos, kurios perka grivinas, kai kur sumos ribojamos. Mes pirkimo neribojame, o parduodant didesniais kiekiais galima tartis dėl individualių sąlygų“, – sakė jis.
M.Ryckis patvirtino, kad trumpam sutrikęs grivinos pirkimas stabilizavosi atsiradus Ukrainos valiutos pirkėjų: „Atsirado žmonių, kurie investuoja į griviną.“
Šešiolikos valiutų keityklų „ExchangeLT“ tinklui visoje Lietuvoje atstovaujančios bendrovės „Satola“ vadovas Anatolijus Miknevičius sako, kad grivinas galima išsikeisti visur, tačiau pinigai keičiami tik Ukrainos piliečiams, o sumos ribojamos iki 300 eurų.
„Mūsų keityklose galima išsikeisti ukrainietiškų grivinų, keičiame ukrainiečiams iki 300 eurų ekvivalentu“, – sakė jis.
Suma ribojama ir valiutų keityklose „Florinus LT“, taip siekiama, kad kuo daugiau karo pabėgėlių galėtų išsikeisti pinigų.
„Iki šiol keičiame grivinas į eurus visiems norintiesiems, todėl sąlygos nesudėtingos ir visiems prieinamos. Taikome 300 eurų limitą, kad kuo daugiau ukrainiečių galėtų pasinaudoti šia pagalba“, – sakė tinklo rinkodaros skyriaus vadovė Kristina Grucytė.
„Satolos“ vadovas A.Miknevičius sako, kad dėl staigios grivinų pasiūlos sudėtingiausios buvo pirmos dvi karo savaitės, dabar padėtis aprimo.
„Per pirmąsias dvi savaites buvo didžiausias antplūdis, buvo labai daug nuo karo bėgančių žmonių, kurie pinigų turėjo grynaisiais. Valiutų keityklų operatoriai, matyt, pamatavo visas rizikas. Dabar jau ramiau“, – sakė jis.
„Florinus LT“ atstovė taip pat patvirtino, kad sunkiausios buvo pirmo karo Ukrainoje savaitės. Vėliau – kovo 7–20 d. bendrovės padaliniuose aptarnauta daugiau nei 1,6 tūkst. ukrainiečių, į eurus iškeista 19,7 mln. grivinų.
„Kovo 7-ąją pradėjus grivinų keitimą į eurus buvo skirtas 100 tūkst. eurų limitas, jau kitos dienos pavakarę ši suma buvo viršyta. Susidomėjimas buvo didžiulis, prie keityklų visoje Lietuvoje nusidriekė eilės po 20–30 žmonių. Šiuo metu ukrainiečių srautai šiek tiek sumažėję“, – pasakojo K.Grucytė.
„Valiuta24“ vadovo M.Ryckio teigimu, ukrainiečiai į eurus keičia ne tik grivinas, bet ir JAV dolerius.
„Antplūdis buvo karo pradžioje, dabar jau mažiau. Žmonės iš Ukrainos atsiveža ir JAV dolerių, jie ten ne pirmus metus karo sąlygomis gyveno ir santaupas laikė užsienio valiuta“, – sakė jis.
Susitarta dėl valiutos pirkimo
„Florinus LT“ atstovė teigė, kad išlieka grėsmė, jog grivinų pirkimas vėl bus pristabdytas.
„Negalima numatyti, kiek ilgai tokio tipo sandorius galima bus vykdyti. Keitimas gali būti sustabdytas, jeigu sumažės grivinų realizavimas ar bus išeikvota keitimui skirta suma. Tikimės Vyriausybės ir Lietuvos banko sprendimų, kurie palengvintų sąlygas grivinoms realizuoti. Panašus sprendimas buvo priimtas Lenkijoje“, – sakė K.Grucytė.
Lenkijoje, į kurią plūstelėjo daugiausia pabėgėlių iš Ukrainos, grivinų keitimo problema taip pat buvo opi, ji sprendžiama valstybės lygiu.
Remiantis Ukrainos ir Lenkijos nacionalinių bankų pranešimais, kovo 18-ąją pasirašytas ir kovo 25-ąją įsigaliojo specialus susitarimas, pagal kurį pabėgėliai pinigus į zlotus gali keistis komerciniuose bankuose, tiesa, suma ribojama iki 10 tūkst. grivinų (apie 310 eurų).
„Keisti valiutą bus galima pagal suapvalintą oficialų valiutos keitimo kursą“, – teigia Lenkijos valstybinis bankas.
Lenkijos bankas įsipareigojo supirkti grivinas iš komercinių bankų tuo pačiu kursu, kuriuo jie pirko iš atvykėlių. Ukrainos bankas pasiruošęs iš Lenkijos nupirkti 10 mlrd. grivinų, supirktų iš Ukrainos piliečių.
Lietuvoje didieji komerciniai bankai Ukrainos grivinos nekeičia. Lietuvos bankų asociacija šį sprendimą kovo pradžioje paaiškino tuo, kad didžioji dalis bankų valiutos keitimo grynaisiais pinigais paslaugas nustojo teikti, nes neturi infrastruktūros, sparčiai populiarėja elektroniniai atsiskaitymai beigi išaugo mokėjimai kortelėmis užsienyje.
Beje, Lietuvoje prieš keletą metų įteisinta valiutų keityklų operatorių veikla.
