- Parengė Alfredas Zdramys
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Demografinė duobė, migrantų srautai, automatizacijos galimybės ir grėsmės – tokias opiausias darbo rinkos problemas įvardijo šalies ir užsienio ekspertai Lietuvos banko surengtoje ekonomikos konferencijoje. "Kas antroje šiandienėje darbo vietoje žmogų gali pakeisti robotas. Taigi tikrai bus pralaimėtojų – tų, kuriuos pažangos banga nublokš į blogesnę padėtį", – teigė Lietuvos banko vadovas Vitas Vasiliauskas.
Liks tik 1 mln. darbingųjų
"Turime bene labiausiai pastaraisiais dešimtmečiais nukraujavusią darbo rinką ES. Darbingo amžiaus gyventojų per 20 metų Lietuvoje sumažėjo beveik ketvirtadaliu. Jei nebus reikšmingų pokyčių, darbuotojų pasiūla per ateinančius dešimt metų dar sumažės maždaug tiek, kiek ji dabar sudaro Klaipėdoje ir Šiauliuose kartu", – sakė Lietuvos banko valdybos pirmininkas V.Vasiliauskas.
Pasak V.Vasiliausko, nevienodos sąlygos jauniems žmonėms sėkmingai baigti mokslus, įgyti aukštą kvalifikaciją ir susirasti gerai apmokamą darbą – itin neteisinga galimybių nelygybės forma.
Šiandien teturime apie 1,8 mln. darbingo amžiaus žmonių. Jei situacija reikšmingai nesikeis, 2030 m. jų bus mažiau nei 1,5 mln., 2060 m. – tik šiek tiek daugiau nei 1 mln.
Anot jo, menkstanti darbo jėgos pasiūla gali lemti ateityje didėsiančią įtampą darbo rinkoje, netvarų atlyginimų augimą, kylančias konkurencingumo problemas, ribotas verslo plėtros galimybes. Tai gali lemti lėtesnį ekonomikos augimą ir turėti neigiamos įtakos viešiesiems finansams. Darbuotojų trūkumo problemą bent iš dalies padeda spręsti šiemet po dešimtmečių pertraukos į teigiamą pusę besikeičiantis migracijos balansas.
"Tačiau imigracija – bent jau tokiais tempais, kokius matome dabar, – savaime neišspręs visų demografinių problemų, – sveikindamas konferencijos dalyvius aiškino Lietuvos banko vadovas. – Darbingo amžiaus gyventojų mažės ir toliau – visuomenės senėjimas nusvers pozityvią imigracijos įtaką."
Ateitis – robotų rankose
Tokiomis aplinkybėmis darbdaviai, ypač kai kuriuose sektoriuose, jau dabar yra priversti varžytis dėl kiekvieno darbuotojo keldami darbo užmokestį. Pasak V.Vasiliausko, tai yra gera žinia darbuotojams. Tačiau jis teigė, kad, atlyginimams kylant sparčiau nei darbo našumui, ilgainiui rizikuojame prarasti konkurencingumą ir iškovotas pozicijas užsienio rinkose. O tai jau būtų labai blogos žinios visiems. Todėl tikėtina, kad, siekdami jų išvengti, mūsų šalies darbdaviai ne tik siūlys didesnius atlyginimus, bet ir ieškos kitų būdų prisitaikyti prie mažėjančio darbuotojų skaičiaus.
"Tyrimai rodo, kad su demografinėmis problemomis susidūrusiose šalyse tikėtina spartesnė užduočių, kurias atlieka žmonės, automatizacijos plėtra, – sakė Lietuvos banko valdybos pirmininkas. – Remiantis Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos skaičiavimais, vidutinė tikimybė, kad darbo vieta Lietuvoje bus automatizuota, siekia daugiau nei 50 proc. Tai reiškia, kad kas antroje šiandienėje darbo vietoje žmogų gali pakeisti robotas. Taigi tikrai bus pralaimėtojų – tų, kuriuos pažangos banga nublokš į blogesnę padėtį. Tai sukurs papildomą naštą socialinės apsaugos sistemai. Tačiau kiek turėsime laimėtojų – tų, kuriems atiteks naujos darbo vietos, kurias sukurs technologinė pažanga? Ar esame pasirengę nuimti ketvirtosios pramonės revoliucijos derlių – sėkmingai ir produktyviai taikyti didžiuosius duomenis, dirbtinį intelektą, nanotechnologijas? Kad tam pasirengtume, reikės aukštos kvalifikacijos darbuotojų. Deja, jų mums trūksta jau šiandien."
Regioninė atskirtis didės
Tiems žmonėms, kurių darbo vietas užims robotai ir mašinos, teks persikvalifikuoti ir įgyti naujų įgūdžių, kad galėtų dirbti aukštesnės kvalifikacijos darbus. Tačiau, pasak V.Vasiliausko, Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos duomenimis, Lietuvoje apie trečdalis žmonių patenka į kvalifikacijos neatitikimo statistiką – jų įgūdžiai neatitinka darbo rinkos reikalavimų. Todėl menkiau urbanizuotos vietovės dėl jose vyraujančių darbų pobūdžio greičiausiai susidurs su spartesne automatizacijos plėtra. Šie procesai gali dar labiau pagilinti darbo rinkos netolygumą tarp Lietuvos regionų. Kitaip tariant, greičiausiai dar padidins regioninę atskirtį.
"Jau dabar matome, kad darbo vietų kūrimas vis labiau koncentruojasi didžiuosiuose miestuose, – sakė V.Vasiliauskas. – Iki 2008-ųjų krizės tiek didmiesčiuose, tiek atokesniuose regionuose nedarbo lygis buvo beveik identiškas. Po krizės išryškėjo aštrūs skirtumai: vidutinis nedarbo lygis regionuose – dvigubai didesnis nei didmiesčiuose. Lietuvos ekonomikos struktūros pokyčiai lėmė mažėjančią žemės ūkio ir didėjančią paslaugų sektoriaus svarbą. Akivaizdu, kad regionai sunkiai prisitaiko prie šių struktūrinių pokyčių, todėl juose turime suvešėjusį struktūrinį nedarbą, kurio negali sumažinti net ir spartus bendrasis šalies ūkio augimas.
Tiems žmonėms, kurių darbo vietas užims robotai ir mašinos, teks persikvalifikuoti ir įgyti naujų įgūdžių, kad galėtų dirbti aukštesnės kvalifikacijos darbus.
Matome ir to nulemtus padarinius. Gyventojai palieka regionus. Lietuvos apskrityse gimstamumas ir mirtingumas yra gana panašūs, tačiau migracijos paveikslas skiriasi reikšmingai. Per pastaruosius 20 metų darbingiausio amžiaus gyventojų skaičius regionuose, išskyrus tris didžiuosius miestus, sumažėjo perpus."
Turėtų nulemti švietimas
Sprendžiant problemą, kad nemažos dalies darbuotojų darbingo įgūdžiai neatitinka darbo rinkos reikalavimų, Lietuva esą turi judėti tokios švietimo sistemos link, kuri būtų lanksti ir orientuota į visą gyvenimą trunkantį mokymą – formalųjį ir neformalųjį, apimantį suaugusiųjų švietimą ir efektyvų perkvalifikavimą. Tai vienintelė galimybė parengti žmones spartiems struktūriniams pokyčiams. Priešingu atveju, pasak V.Vasiliausko, pajamų nelygybė tik didės dėl technologinės pažangos užribyje likusių žmonių.
"Ypač svarbi vieta turėtų tekti tam pačiam švietimui – tam, kad užtikrintume vienodai kokybišką išsilavinimą visiems vaikams visose šalies dalyse, – teigė šalies centrinio banko vadovas. – Lietuvoje miestų moksleiviai, vertinant matematikos gebėjimus, kaimiškų vietovių vaikus lenkia net vienais metais. Šis skirtumas yra dukart didesnis už išsivysčiusių šalių vidurkį. Vadinasi, sudarome nevienodas sąlygas jauniems žmonėms sėkmingai baigti mokyklą, įgyti aukštą kvalifikaciją ir susirasti gerai apmokamą darbą. Tai itin neteisinga galimybių nelygybės forma. Ji užsuka ydingą ratą: regionuose nedaugėja, bent tiek, kiek norėtume, orias pajamas garantuojančių darbo vietų. Tačiau, trūkstant kvalifikuotos darbo jėgos, į regionus neateina aukštą pridėtinę vertę kuriantys investuotojai, kurie tokias darbo vietas sukurtų."
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Apklausa: daugiau nei pusė gyventojų pritaria draudimui rusams ir baltarusiams įsigyti NT1
Beveik šeši iš dešimties gyventojų pritaria draudimui Rusijos ir Baltarusijos piliečiams įsigyti nekilnojamojo turto Lietuvoje, rodo Notarų rūmų ketvirtadienį paskelbta bendrovės „Vilmorus“ apklausa. ...
-
Seimas balsuos, ar griežtinti taksi ir pavežėjų veiklą4
Seimas ketvirtadienį apsispręs, ar nuo 2025-ųjų sugriežtinti taksi ir pavežėjų veiklą – parlamentarai balsuos dėl naujus apribojimus ir įpareigojimus numatančių Kelių transporto kodekso pataisų. ...
-
Seimas balsuos dėl sankcijų pratęsimo rusams, baltarusiams, vėl siūloma riboti keliones
Parlamente ketvirtadienį numatytas galutinis balsavimas dėl nacionalinių sankcijų pratęsimo Rusijos ir Baltarusijos piliečiams. ...
-
Ministrė: pasirinkus amunicijos gamyklos vietą, reikės priimti sprendimus dėl kompensacijų1
Ekonomikos ir inovacijų ministrė Aušrinė Armonaitė sako, kad Vyriausybė turės priimti sprendimus dėl sklypo ir kompensavimo mechanizmo Lietuvos sveikatos mokslų universitetui (LSMU), kurio valdomoje žemėje netoli Baisogalos ketinama statyti &b...
-
G. Skaistė: norint patenkinti gynybos poreikius reikės kompleksinio sprendimo dėl mokesčių2
Finansų ministrė Gintarė Skaistė teigia, kad norint rasti finansavimą patenkinti išaugusius gynybos poreikius, reikės kompleksinio sprendimo dėl mokesčių. ...
-
Prezidentas nepalaiko siūlymo gynybą finansuoti iš savivaldybėms tenkančios GPM dalies2
Prezidentas Gitanas Nausėda sako nepalaikantis Laisvės partijos siūlymo dalį papildomų lėšų gynybai surinkti perskirstant savivaldybėms tenkančią gyventojų pajamų mokesčio (GPM) dalį. ...
-
I. Vėgėlės šeimos valdoma „Vilpra“ galimai apeidinėjo sankcijas Rusijai ir Baltarusijai16
Kandidato į prezidentus Igno Vėgėlės šeimos kontroliuojama šildymo sistemų prekybos ir įrengimo grupė „Vilpra“ į Kirgiziją eksportuodama kondicionierius galimai apeidinėjo Europos Sąjungos (ES) sankcijas Rusijai ir Baltarus...
-
Lojalumo pokyčiai darbo rinkoje: į jaunų žmonių išėjimą reikia žiūrėti pozityviai3
Darbo rinkoje keičiasi ne tik tendencijos, bet ir vertybės. Viena iš jų – lojalumas. Apie tai, ar dabartinei darbuotojų kartai lojalumas išlieka vertybe, LNK reportaže pasakojo gydytojas psichoterapeutas Dainius Jakučionis. ...
-
Vyriausybė pritarė siūlymui būtiniausių bankų paslaugų krepšelio kainą susieti su MMA6
Vyriausybė trečiadienį pritarė Finansų ministerijos ir Lietuvos banko (LB) siūlymui būtiniausių bankų paslaugų krepšelio gyventojams ir smulkiam verslui kainą susieti su minimalia mėnesio alga (MMA), ją perskaičiuojant kas trejus metus. ...
-
Liberalai „laisviečius“ kaltina įžūlumu, tarsis dėl savo siūlymo gynybos finansavimui7
Vienas valdančiųjų liberalų lyderių Eugenijus Gentvilas trečiadienį įžūliu pavadino koalicijos partnerių „laisviečių“ siūlymą dėl būdų padidinti gynybos finansavimą, bandys formuluoti savo iniciatyvą. ...