LNK žurnalistų pakalbinta Ela sako pensijai kaupianti jau gerus penkiolika metų, tačiau dideliu optimizmu netrykšta. „Ir kaupdama daugiau 1 tūkst. eurų neturėsiu, – sako ji. Oriai pensijai reikėtų kur kas daugiau. – Kad nėra orių atlyginimų, ką jau kalbėti apie pensijas, pensininkai iš viso, man atrodo, žemiau ribos gyvena. Galbūt 1,5–2 tūkst. eurų (pakaktų).“

„Gal 2 tūkst. Kad sumokėtum už butą, kad užtektų maistui, vaistams ir daktarams“, – jai antrino ir kita pašnekovė.

Deja, kol kas norai su galimybėmis nesutampa. Nors socialinės apsaugos ir darbo ministrė giriasi, kad pensijos Lietuvoje auga greičiau, negu planuota. Šiemet augo 11 proc., vidutinė – 596 eurai, turint būtinąjį darbo stažą – 636 eurai. Tačiau tai nesiekia nė pusės VDU šalyje. „Pakeitimo norma pasiekti pusę VDU galėtų 2026 m. vietoj 2030 m.“, – teigia ministrė Monika Navickienė.

Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:

„Esame vidutiniokai ES, nesame tarp tų valstybių, kurios atrodo prasčiausiai, pavyzdžiui, kaimyninė Estija atrodo gerokai prasčiau“, – tikino Lietuvos banko (LB) valdybos narys Simonas Krėpšta.

Nors tikėtina, kad vidutinė pensija turint būtinąjį darbo stažą pusę VDU sieks jau kitąmet, LB sako, kad oriai pensininkai gyvens tik tada, kai pensijos atstos ne pusę, o bent 70 proc. VDU.

Kad nėra orių atlyginimų, ką jau kalbėti apie pensijas, pensininkai iš viso, man atrodo, žemiau ribos gyvena.

„Optimalus lygis, kuomet tikrai senjorai gali jaustis oriai, gali visavertiškai dalyvauti gyvenime, nejaučia finansinio nepritekliaus, – kai pensija siekia maždaug 70 proc. VDU ir tai yra tas lygis, į kurį turėtų lygiuotis ir to siekti Lietuva“, – įsitikinęs S. Krėpšta.

Tokia ir dar didesnė pakeitimo norma yra Skandinavijos šalyse, Nyderlanduose.

„Tikėtis, kad ji pasieks tokį lygį, koks yra Danija, kitose valstybėse, kur yra aukščiausias rodiklis, sudėtinga vien dėl to, kad, pavyzdžiui, Danijoje, kitose valstybėse beveik didžiąją dalį pensijos sudaro gyventojų gaunamos pajamos iš jų sukauptų lėšų fonduose“, – sakė „Swedbank“ vyriausiasis ekonomistas Nerijus Mačiulis.

„Jeigu žmogus kauptų visą savo darbingą laikotarpį pagal tokį formatą, koks yra galiojantis šiuo metu, žmogus galėtų sukaupti maždaug trečdalio dydžio priedą prie „Sodros“ pensijos“, – skaičiavo LB valdybos narys.

LB skaičiuoja, kad kitąmet pensijos turėtų didėti dešimtadaliu. Anot ministerijos, panašiai augs ir toliau. „2026 m. ketintume pasiekti 755 eurų vidutinę senatvės pensiją, o pensija su būtinuoju stažu pasiektų 816 eurų“, – prognozavo M. Navickienė.

Po trejų metų scenarijus dar optimistiškesni. Skaičiuojama, kad vidutinė senatvės pensija turint būtinąjį stažą sieks 898 eurus ir sudarys kone 60 proc. VDU. Į Skandinavijos šalis Lietuva lygiuotis galėtų esą jau po šešerių metų.

„Dabar turbūt galėtume kalbėti apie kokius 2030 m., jeigu pasidėliojus pagal formulę. Tačiau mes nesame tų skaičiavimų pasidarę“, – teigė ministrė.

Tačiau ekonomistai kur kas santūresni. „Turint omenyje demografines tendencijas, sunku tikėtis, kad pakeitimų norma pakils aukščiau 50 proc.“, – teigė N. Mačiulis.

Imigracija padarė teigiamą įtaką užimtumui šalyje, o sparčiai augant atlyginimams „Sodra“ surinko kur kas daugiau pinigų, tad pensijos indeksavosi sparčiau nei VDU.

„Įstatymas yra pakeistas taip, kad visas perviršis, kurį sukaupia „Sodra“, iki 75 proc. gali būti nukreiptas į papildomą pensijų indeksavimą“, – aiškino M. Navickienė

„Žiūrint į ateitį, užimtumo augimui yra labai mažai erdvės. Net jei ir imigracija išliktų panaši kaip pastaruosius trejus metus, ji tik atsvertų neigiamas natūralias demografines tendencijas, tą faktą, kad į senatvės pensiją išeina daug daugiau, negu įsilieja į darbo rinką naujų žmonių, – teigė ekonomistas N. Mačiulis. O ir atlyginimams taip sparčiai nebėra kur augti. – Visą tai reiškia, kad ir vidutinė senatvės pensija didės gerokai lėčiau, sunku tikėtis, kad kiekvienais metais ir toliau ateinančius penkerius metus po 10 proc. didės.“

Šiuo metu vidutinė senatvės pensija sudaro 44 proc., o turint būtinąjį darbo stažą – 47 proc. VDU Lietuvoje. Tiesa, premjerė žada, kad birželį pagaliau bus pateiktos įstatymo pataisos, kurios numatytų galimybę pasitraukti iš antros pensijų kaupimo pakopos.