- BNS inf.
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Siekiant finansinio stabilumo, Finansų ministerija Vyriausybei ketina pateikti nedeficitinio 2017 metų biudžeto projektą, sako finansų ministrė Rasa Budbergytė.
Atsižvelgs į du prioritetus
„Yra šiuo metu priimti tokie teisės aktai, kurie mane įpareigoja, kaip finansų ministrę, siekiant finansinio stabilumo pateikti Vyriausybei subalansuoto kitų metų biudžeto projektą“, - pirmadienį Seime po susitikimo su Darbo partijos frakcija žurnalistams sakė R.Budbergytė.
Pasak jos, kitų metų biudžetas projektuojamas atsižvelgiant į du prioritetus - socialinės atskirties mažinimą ir krašto apsaugos finansavimą.
R.Budbergytės teigimu, rengiamo 2017 metų biudžeto projekto rodiklių pamatas yra kovo mėnesį sudarytos pagrindinių makroekonomikos rodiklių prognozės. Rugsėjo pradžioje makroekonominės prognozės bus atnaujintos, jos gali reikšmingai kisti, o tai reiškia, kad keisis ir dabar prognozuojami kitų metų biudžeto pajamų ir išlaidų dydžiai.
„Dabar remiamės ir planuojame kitų metų biudžetą prognozėmis, kurios buvo darytos kovo mėnesį, taip pat atsižvelgiant, kaip mums sekasi surinkti valstybės biudžetą. Rugsėjo mėnesį (...) dar kartą svarstysime visus aktualius klausimus - ir darbo užmokesčio, ir neapmokestinamų pajamų didinimas, ir minimalios algos didinimo galimybes“, - tvirtino ministrė.
Vyriausybės stabilumo programoje, kuri buvo patvirtina balandžio mėnesio pabaigoje, yra numatyta, kad kitąmet bus pasiektas subalansuotas biudžetas, o 2018 ir 2019 metais laukiama atitinkamai 0,8 proc. ir 0,9 proc. biudžeto perviršio.
Patvirtintos 2016 metų valstybės biudžeto pajamos (be ES lėšų) sudaro 5,945 mlrd. eurų, su ES lėšomis – 8,046 mlrd. eurų. Planuojamos šių metų valstybės biudžeto išlaidos - 8,686 mlrd. eurų, deficitas - 640 mln. eurų.
Dalis valdančiųjų abejoja
Kai kurie valdančiųjų partijų bei opozicijos atstovai atsargiai vertina finansų ministrės Rasos Budbergytės ketinimus siekti subalansuoto 2017 metų biudžeto projekto.
Darbo partijos lyderis Valentinas Mazuronis teigia abejojantis, ar tikrai reikalingas nedeficitinis 2017 metų biudžetas.
„Mūsų nuomone, tai svarstytinas klausimas, deficitas turi mažėti, bet ar iš tiesų reikia plėšytis ir būti vieniems iš pirmųjų, nes šiandien tik pora Europos Sąjungos valstybių turi nedeficitinius biudžetus. Reikia mažinti deficito dydį, lyginant su šiais metais, bet nedaryti staigių judesių, nesvarbu, kad mes patys prisiėmėme tokius įsipareigojimus“, - po pirmadienį Seime vykusio Darbo partijos frakcijos susitikimo su finansų ministre žurnalistams sakė V.Mazuronis.
Kitąmet pasiekti subalansuotą biudžetą yra numatyta Vyriausybės stabilumo programoje, kuri buvo patvirtina balandžio pabaigoje. Anot V.Mazuronio, įsipareigojimai dėl nedeficitinio biudžeto buvo „per skubūs ir ambicingi“.
Seimo Biudžeto ir finansų komiteto narys socialdemokratas Bronius Bradauskas BNS skeptiškai vertino galimybes kitąmet pasiekti nedeficitinį biudžetą.
„Subalansuoto biudžeto dabar nematau galimybių padaryti. Yra tokių dalykų, kur mus reikia spręsti - vidaus ir užsienio skolos, pensijų kompensavimas (... ) Dabar viršijame PVM surinkimą, bet nereiškia, kad mes tuos pinigus turime švaistyti ir iš karto subalansuotą biudžetą daryti“, - BNS teigė B.Bradauskas.
Opozicijos lyderis Andrius Kubilius BNS tvirtino, kad valstybei reikia siekti subalansuoto biudžeto, tačiau pabrėžė, kad Seimo rinkimų metais finansų ministrų pareiškimai dėl planuojamo biudžeto „nedaug ką reiškia“.
„Valdantiesiems, aišku prieš rinkimus, norisi demonstruoti didesnę meilę, todėl jie stengsis parodyti pačių įvairiausių papildomų išlaidų, žinodami, kad greičiausiai jiems už to biudžeto galutinį patvirtinimą nereikės atsakyti, nes bus naujoji dauguma“, - BNS sakė A.Kubilius.
Parlamentinio Biudžeto ir finansų komiteto narys liberalas Kęstutis Glaveckas siūlė realiai vertinti valstybės galimybes siekiant nedeficitinio biudžeto.
„Reikia (siekti nedeficitinio biudžeto - BNS), bet negalima užsimerkti, reikia žiūrėti ir į finansinę situaciją. Kartais nepilnai subalansuotas biudžetas ir skolos padidinimas gali būti žymiai naudingesnis valstybei, ypač dabartiniame Europos Sąjungos ir euro nuvertėjimo kontekste. Siekti (subalansuoto biudžeto - BNS)reikia, bet negalima griauti ekonomikos, reikia skatinti jos augimą, o tai padaryti galima per investicijų didinimą, tame tarpe ir iš valstybės lėšų, mažinant mokestinę naštą ir duodant daugiau laisvės verslui“, - BNS tvirtino K.Glaveckas.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Liberalai „laisviečius“ kaltina įžūlumu, tarsis dėl savo siūlymo gynybos finansavimui1
Vienas valdančiųjų liberalų lyderių Eugenijus Gentvilas trečiadienį įžūliu pavadino koalicijos partnerių „laisviečių“ siūlymą dėl būdų padidinti gynybos finansavimą, bandys formuluoti savo iniciatyvą. ...
-
Pieno supirkimo kaina Lietuvoje per metus augo dešimtadaliu
Vidutinė natūralaus pieno supirkimo kaina kovą siekė 42,31 cento už kilogramą ir buvo 10,8 proc. didesnė nei pernai tuo pat metu. Lyginant su vasariu, supirkimo kaina kilo 0,3 proc. ...
-
Lietuvos bankas: Lietuvos auksas pernai pabrango 9 proc.1
Lietuvos aukso atsargų rinkos vertė, nepaisant susilpnėjusio JAV dolerio euro atžvilgiu, pernai išaugo 9 proc. iki 355 mln. eurų, sako Lietuvos banko (LB) atstovas. ...
-
„Laisviečiai“ gynybą finansuoti siūlo iš savivaldybių GPM, akcizų, didesnio pelno mokesčio5
Laisvės partija trečiadienį paskelbė, kad surinkti reikiamas papildomas lėšas krašto apsaugai siūlo perskirstant savivaldybėms šiuo metu tenkančią gyventojų pajamų mokesčio (GPM) dalį, didinant akcizus ir vienu procentiniu pun...
-
„Investuok Lietuvoje“: Lietuvos konkurencingumas patiria iššūkių, yra mažesnis nei regione
Lietuvos ekonomikos konkurencingumas patiria iššūkių bei mažėja regione, teigia užsienio investicijų skatinimo agentūra „Investuok Lietuvoje“. ...
-
I. Žilienė: elektros tinklų sujungimas kainuos apie 270 mln. eurų, įtaka tarifui bus maža2
Šiaurės vakarų ir rytų elektros perdavimo tinklų sujungimo projekto, kurį siekiama pripažinti ypatingos valstybinės svarbos, įgyvendinimas kainuos apie 270 mln. eurų, sako energetikos viceministrė Inga Žilienė. ...
-
Politikams svarstant apie gynybos pramonės plėtrą, institucijos sutarė gilinti ryšius1
Politikams svarstant būdus stiprinti vietinę pramonę, kelios valstybės institucijos trečiadienį sutarė gilinti ryšius, kad padėtų įmonėms kurti inovacijas gynybos srityje. ...
-
2022 metais vadovai uždirbo 58 proc. daugiau nei šalies vidurkis3
2022 metais vidutiniškai daugiausia uždirbo įvairaus lygio vadovai – 2,9 tūkst. eurų neatskaičius mokesčių, arba 58 proc. daugiau nei 1,83 tūkst. eurų siekęs šalies vidurkis, skelbia Valstybės duomenų agentūra. ...
-
LEA laikinai stabdo paraiškas saulės elektrinėms ir kaupikliams
Lietuvos energetikos agentūra (LEA) trečiadienį laikinai sustabdė verslo, ūkininkų ir atsinaujinančių išteklių energijos bendrijų paraiškų priėmimą saulės elektrinėms ir kaupikliams įsirengti, trečiadienį pranešė agent...
-
Viceministrė: taršaus automobilio teisę važiuoti siūloma pratęsti iki septynių darbo dienų5
Aplinkosaugininkams bei kitų institucijų pareigūnams nustačius, jog automobilis viršijo išmetamųjų dujų normą, jo techninę apžiūrą siūloma naikinti ne po dviejų parų kaip numatyta dabar, bet po septynių darbo dienų, sako aplinkos...